- gravābilis
- gravāmen
- gravanter
- grāvastellus
- gravātē
- gravātim
- gravātio
- grave
- gravēdinōsus
- gravēdo
- graveolēns
- graveolentia
- gravēsco
- graviditās
- gravido 1
- gravīdo 2
- gravidus
- gravis
- Graviscae
- gravitās
- graviter
- gravitūdo
- graviusculus
- gravo
- gravor
- gregālēs
- gregālis
- gregārius 1
- gregārius 2
- gregātim
- grego
- gremium
- gressibilis
- gressio
- gressus 1
- gressus 2
- grex
- grossitās
- grossitūdo
- grossus 1
- grossus 2
- grossus 3
- Grudiī
- gruīnus
- gruis
- grūma
- grūmulus
- grūmus
- grunda
- grundio
- << >>
- grav|or, ārī, ātus sum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: BB (2)
- Sirvydas 1642
-
Lenię ſię, cięſzko mi co czynić. Grauor, pigror. Tingiu, wingiu, ſunku mi darit.
-
- Jokantas 1936
- gravor 1 [gravis] a) daryti sunkumus, vengti, nenorėti, atsisakinėti ut in colloquium venire gravaretur; primo gravari coepit; su inf.b) nepakęsti *Pegassus equitem gravatus numetė; †aspectum civium; †matrem bodėtis.
- Kuzavinis 2007
- grav|or, ārī, ātus sum dep. [gravis] 1. jaũstis apsuñkintam, bū́ti nepaténkintam (aliquā rē L; ob aliquam rem L); nepakę̃sti (aspectum cīvium T); bodė́tis (matrem Su);2. nenorė́ti, véngti; atsisakinė́ti, atsikalbinė́ti (in colloquium venīre Cs)
- grav|or, ārī, ātus sum dep. [gravis]