Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • jac|eo, ēre, uī, itum
  • Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)
  • Sirvydas 1642
    • Leźę, Iaceo, cubo, incumbo. Gulu.
    • Nieochotnym ieſtem, Frigeo, iaceo, langueo. Wingiu, tingiu.
    • Odłogiem leźy pole, Requieſcũt arua, ſqualẽtes iacent cãpi. Dika źiemie.
    • Zálegam ſię, záleźał ſię, Obtorpuit iacendo, ſegnis otio euaſit. Iźdikſtu, iźdrikſtu.
    • zániechány, zániedbány, Interruptus, neglect[us], iacens, Apłeyſtas.
    • zápamiętany, Iacens in obliuione, elapſus ex memoria. Aźumirſztas.
  • Daukantas 1838
    • Iaceo, es, cui, cere, kłaksau, bîbsau, gùliù, dripsau, takszau.
  • Jokantas 1936
    • iaceo, iacuī 2 [intr. iš iacio „metu“, tad „būti numestam“, kaip pendeo iš pendo]
      1) gulėti in lecto; ad pedes alicuius; *sub alta platano; *poma sub arbore; totis campis, *terra; *per me iacet Hector; *pro patria; neminem iacentem veste spoliare; gulėti prie stalo: in acta iacebat ebrius; hostium exercitus iacent; Brundisii pasilikti ilgesnį laiką; *iacentes vultus nusiminę veidai; locus iacet inter Apenninum et Alpes randasi; haec gens supra Ciliciam iacet N gyvena; *iacens vestis nudribęs, besivelkąs žeme; inter eos saltus campus iacet L yra; domus depressa, iacens žemai, giliai esąs; †Tiberis iacentia loca implevit žemas vietas; *Ilion ingens i. guli sugriautas.
      2) trop.
      a) apsistoti, stovėti vietoje, būti apleistam vestrum studium totum iacet; iudicia iacent.
      b) nieko neveikti, gulėti be naudos in maerore iacet; †pecuniae otiosae iacent.
      c) būti kokioje padėtyje in sordibus, in oblivione; res in controversiis; iacent pretia praediorum žemai stovi.
      d) būti palaužtam, būti bejėgiui *ars tua, Phoebe, iacet; reus iacet suis testibus; afflictus et iacens; iacet, diffidit, abiecit hastas; invidia iaceat in iudiciis.
  • Kuzavinis 2007
    • jac|eo, ēre, uī, itum vi [jacio]
      1. gulė́ti (humī C; in grāmine O; sub arbore V; alicuī ad pedēs C); ilsė́tis (in lectō C; lectō O); miegóti (somnō V); gulė́ti priẽ stãlo (in convīviīs O); gulė́ti ligõs patalè, sir̃gti (graviter PJ); ◊ hīc ~et In čià ìlsisi (antkapių įrašas);
      2. gulė́ti, karóti (crīnēs per colla O); bū́ti nukãrusiam, síekti žẽmę, vil̃ktis žemè; ~ent pallia terrae O apsiaũstai ikì žẽmės; vestis ~ēns O besìvelkantis žemè drabùžis; lōra ~entia O paláidos vãdžios;
      3. paguldýti gálvą, žū́ti (prō patriā O); bū́ti sugriautám; ~et Īlion ingēns O sugriautà galìngoji Trojà; ~eat! C težluñga!;
      4. bū́ti (in carcere Se); plytė́ti, tę̃stis; inter eōs campus ~et L tar̃p jų̃ plỹti laũkas; Tiberis ~entia loca implēvit T Tìberis užlíejo žemàs vietàs;
      5. bū́ti, gyvénti; haec gēns suprā Ciliciam ~et N šì gentìs gyvẽna anàpus Kilìkijos;
      6. prk.
      1) stovė́ti viẽtoje, nejudė́ti ìš viẽtos, bū́ti apleistám; vestrum studium tōtum ~et C visì jū́sų mókslai yrà apleistì;
      2) niẽko neveĩkti; gulė́ti bè naudõs; pecūniae ~ent PJ pinigaĩ nenaudójami;
      3) bū́ti apimtám, skéndėti (in sordibus C; in contrōversiīs C; in oblīviōne C; in silentiō C);
      4) netèkti reikšmė̃s, nustóti vertė̃s; atpìgti; jūstitia ~et C teisingùmas neteñka reikšmė̃s; philosophia ~uit ad hanc aetātem C filosòfija ikì šiõ ámžiaus bùvo nevértinama; agrī ~ent Pt žẽmės káinos kriñta, žẽmė (at)piñga;
      5) bū́ti palaužtám (bejė̃giui); ~ēre in maerōre C bū́ti nuliū̃dusiam; vultūs ~entēs O liūdnì veidaĩ; ars tua, Phoebe, ~et O tàvo mẽnas, Fèbe, yrà bejė̃gis;
      6) bū́ti visíems prieinamám; verba ~entia C kasdiẽniai žõdžiai