- imbēcillē
- imbēcillis
- imbēcillitās
- imbēcillus
- imbellis
- imber
- imberbis
- imberbus
- imbibo
- imbrex
- imbricus
- imbrifer
- Imbrius
- Imbrus
- imbuo
- imbūtus
- imitābilis
- imitāmen
- imitāmentum
- imitātio
- imitātor
- imitātrīx
- imitor
- immaculātus
- immadēsco
- immāne
- immānis
- immānitās
- immansuētus
- immātūritās
- immātūrus
- immedicābilis
- immeditātē
- immemor
- immemorābilis
- immemorātus
- immendābilis
- immēnsitās
- immēnsum 1
- immēnsum 2
- immēnsus
- immerēns
- immerenter
- immergo
- immeritō
- immeritus
- immersābilis
- immersī
- immersio
- immersus
- << >>
- immerit|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
im-meritus 3 (adv. -ō su sup.) [ptc. iš mereo] a) act. nekaltas, be kaltės *gens, *locus, *paries; su inf. *mori neužsitarnavęs mirties; subst. immerito meo P be mano kaltės.b) pass. neužsitarnavęs, neprasikaltęs testis meriti atque immeriti triumphi L; laudibus haud immeritis L; immeritissimo accusare T.
- Kuzavinis 2007
- immerit|us, a, um adj. [2. in + meritus] 1. nepelnýtas (triumphus L); ~a laus L nepelnýta garbė̃;2. nekal̃tas, bè kaltė̃s (gēns V)
- immerit|us, a, um adj. [2. in + meritus]
