initio

initi|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BBBA (4)

Sirvydas 1642
- Chrzczę. Baptizo. Baptiſmate tingo, initio. Krikſztiju.
- Kápłanem zoſtáć, oświęćić ſię. Venire in Sacerdotium inire Sacerdotium, initiari ſacris. Paſiſzwyſt kunigu.
- Klerik. Clericus, initiatus ſacris. Szwyſtinis.
- poświącam ná Kapłáńſtwo, Inauguro, initio aliquem ſacris, creo Sacerdotem. paſzwinćiu kunigu.
- poświącam ſię ná Kapłańſtwo, Sacris initior, Sacerdotio inauguror. paſiſzwynćiu vnt ~~kunigiſies~~ [kunigiſtes]
- Swięcę ſię ná kapłańſtwo, Initior ſacris, Paſiſzwynćiu vnt kunigiſtes.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- initio 1 [initium]
  a) duoti prieiti, pašventinti paslaptingai dievų tarnybai, yp. misterijoms sica initiata sacris ac devota pašventinta misterijoje; initiatus es mysteriis.
  
  b) trop. įvesti puerum T įtraukti į piliečių sąrašą; †studiis.

Kuzavinis 2007
- initi|o, āre, āvī, ātum vt [initium]
  1. pradė́ti; pass. ~ārī prasidė́ti; vēr ~ātur Eccl prasìdeda pavãsaris;
  
  2. įšvéntinti, įvẽsdinti į̃ mistèrijas, paskìrti paslaptìngai dievų̃ tarnýbai (aliquem Cererī Su; sacrīs Q);
  
  3. prk. įvèsti, įtráukti; ~āre puerum Te įrašýti berniùką į̃ piliẽčių są́rašą; studiīs ~ārī Q bū́ti priimtám studijúoti;
  
  4. (pa)krìkštyti (corpus alicūjus Ter)