Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • initi|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BBBB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Hárc, Initium pugnæ. Pradźia kariones.
    • Początek, principium, origo, initium, exordium. pradźia.
    • poczynam co, Inchoo, incipio, ordior, exordior, initium facio. prademi.
  • Jokantas 1936
    • initium, iī n [ineo]
      1) įėjimas, pradžia, kilmė silvae, belli, veris, generis; i. nascitur, oritur; i. capere ab aliqua re; facere i. alicuius rei; i. dicendi sumere; rem ab initio exponere iš pat pradžios; ab initio rerum Romanarum usque ad Mucium pontificem; Tiberii valdymo pradžia; initio pradžioje; initio belli Punici.
      2) pl.
      a) elementai inde est indagatio nata initiorum et tamquam seminum, unde essent omnia.
      b) kurios nors mokslo šakos pradmenos, pagrindiniai dėsniai, pirmieji pagrindai philosophiae, operum; cognoscendi pažinimo principai.
      c) įvadas į slaptąjį mokslą, pašventimas; iš čia: paslaptingasai kultas, paslaptingasai dievų garbinimas, misterijos sacris initiisque tradendis; mysteria appellantur initia; trop. paslaptingojo kulto rykai, padargai.
  • Kuzavinis 2007
    • initi|um, ī n [ineo]
      1. pradžià (annī Su; vēris L; caedis C; dīcendī C); ~um dīcendī sumere C pradė́ti kal̃bą; ~um capere ab aliquā rē Cs prasidė́ti nuõ kõ nórs; ~um oritur C prasìdeda; ~ō Su pradžiojè; ab ~ō C nuõ pradžiõs;
      2. pradmuõ; pl. ~a elemeñtai C; ~a philosophiae C filosòfijos prãdmenys, filosòfijos į́vadas; ~a mathematicōrum C matemãtikos pagrindaĩ; ~um cōgnōscendī C pažinìmo prìncipas;
      3. įvẽsdinimas į̃ mistèrijas, įšvéntinimas; ~a relìginės pãslaptys, mistèrijos (Bacchī L); prk. paslaptìngojo kùlto reĩkmenys, mistèrijų rỹkai Ct