injūstus

injūst|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Nie praw mi, Jniuſtus in me, vel mihi, iniquus in aliquem. Nemiteyſus, ne teyſus mań.
- Nieſpráwiedliwy, Jniuſtus. Neteyſus.

Daukantas 1838
- Injustus, a, um, netéising’s.

Jokantas 1936
- in-iūstus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. neteisingas, kietas, smarkus, aštrus, žiaurus tam iniustus existimator rerum; *noverca; *regna neteisėtai įgytas; *dens pavydo; subst. *metu iniusti; trop. *onus slėgiąs.

Kuzavinis 2007
- injūst|us, a, um adj. [2. in + jūstus] (comp. ~ior Te, sup. ~issimus C)
  1. neteisìngas (homo C); neteisùs (aliquis Te);
  
  2. neteisė́tas (fenus L); neteisė́tai įgýtas (rēgna O);
  
  3. kietašir̃dis, žiaurùs (noverca V);
  
  4. prk. slẽgiantis, sunkùs (onus C); nevienódas (vīrēs St)