- innītor
- inno
- innocēns
- innocenter
- innocentia
- innocuē
- innocuus
- innōminis
- innōtēsco
- innōtitia
- innōtuī
- innovātio
- innovo
- innoxiē
- innoxietās
- innoxius
- innūbilo
- innūbo
- innubus
- innuī
- innumerābilis
- innumerābilitās
- innumerābiliter
- innumerus
- innuo
- innūpsī
- innūpta
- innūptus 1
- innūptus 2
- innūtrio
- innūtrītus 1
- innūtrītus 2
- Inō
- inoblītus
- inoboedientia
- inoboedus
- inobrutus
- inobsequēns
- inobservābilis
- inobservāns
- inobservantia
- inobservātus
- inocciduus
- inocco
- inoculātio
- inoculātor
- inoculo
- inodōrus
- inoffēnsē
- inoffēnsus
- << >>
- innu|o, ere, ī
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Susiję: innuī
- Sirvydas 1642
-
Kiwam ręką, głową. Innuo, annuo toto capite, manu, appello aliquem capite, &c. Moiu gałwu, runku, etc.
-
- Jokantas 1936
- in-nuo, nuī 3 duoti ženklą, pamoti, linkterėti.
- Kuzavinis 2007
- innu|o, ere, ī vi [1. in + *nuo] 1. vi lìnktelėti gálva; dúoti žénklą, pamóti (alicuī digitō PJ);2. vt pažymė́ti (aliquid sīgnīs Vi)
- innu|o, ere, ī vi [1. in + *nuo]