inveho

inveh|o, ere; vēxī, vectum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: invēxī

Sirvydas 1642
- Gromię kogo. In aliquẽ debacchor, inuehor, protelo dictis ſæuis aliquem. Graudenu ku, baru.
- Náchłopáć komu, Debacchari, inuehi in aliquẽ, increpare. Iźkolot, bart ku.
- Vderzam ná kogo, Inuado, irruo, inuehor in aliquem. Vźpuołu, metuoſi vnt ko.
- wieźdźam, Inuehor, ingredior, Iwaźioiu.
- Wwoźę, Inueho, Iweźu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- in-veho, vēxī, vectum 3
  1) įvežti, įnešti, įgabenti tantum pecuniae in aerarium; vinum in Galliam L; flumen quasi novos agros invehit patvinsta; trop. casūs mala tibi invexerunt; divitiae avaritiam invexere L.
  
  2) invehi, se invehere ir ptc. invehens (refl.):
  
  a) atvažiuoti, įvažiuoti curru, vehiculo, plaustro, nave, equo; *invehitur celeri barbarus hostis equo; in portum ex alto invehi; su acc. triumphans urbem invectus L; su dat. portae patenti L
  
  b) užpulti, įsiveržti †in mediam aciem; in hostes.
  
  c) trop. žodžiais smarkiai užsipulti, bartis, imti nagan ut invehamur, ut male dicamus; graviter in tribunos; asperius in Pompeium; multis verbis in Sidicinos; sed quid ego tam vehementer invehor?

Kuzavinis 2007
- inveh|o, ere; vēxī, vectum vt [1. in + veho]
  1. įvèžti, atvèžti (frūmenta PM; vīnum in Galliam L);
  
  2. įdė́ti, įmokė́ti (pecūniam in aerārium C);
  
  3. prk. (su)kélti, (pa)skãtinti; dīvitiae avāritiam ~unt L tur̃tai gim̃do šykštùmą;
  
  4. pass. ~ī
  
  1) įvažiúoti, atvažiúoti (currū C; in forum L); atplaũkti, įplaũkti (nāve L; in portum L);
  
  2) užpùlti, įsiver̃žti (in hostēs L);
  
  3) prk. užsipùlti, bártis, im̃ti nagañ; ~ī in perfidiam alicūjus L prikìšti kám neištikimýbę