Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • jūdici|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Bácznie. Aduertenter, Conſideratè, attentè, maturo iudicio. Numánitinay, ſupraſtinay ku dárit ſu nuomoniu, ſu nuowoku, ſu iſzmoniu.
    • Gáię ſąd. Indico ex formula iudicia. Aźuſakau tieſos darimu.
    • Gáione ſądy. Iudicia legitimè indicta. Aźuſakitoias tieſos.
    • Komiſsia, Recuperatorium iudicium. Tieſa atieſzkotine.
    • Kos, ćwik. Recoctus homo, homo exquiſito iudicio, emunctæ naris, vſu callidus. Iźpratintas.
    • Mniemánie, rozumienie. Opinio, iudiciũ, ſententia. Nuomonia, numanimas.
    • Nieprawnie, bez poſtępku prawnego. Jure iudicioq[ue] ſublato, nihil iure, nihil lege agitur. Ne pagal tieſos.
    • poſądzanie, Iudicium temerarium de alijs, condemnatio, &c. paſkundinimas.
    • Pozwánie, pozywánie, Vocatio, citatio in iudicium. pawadinimas tieſõ.
    • przezyſkuię co ná kiem. Aufero aliquid iudicio, aufero litem. paieſzkau vnt tieſos.
    • Roki ſądy grockie, Iudicia equeſtris ordinis caſtrenſia. Tieſos, biłos baioru.
    • Rozſądek, baczność, Iudicium, delectus, us. prudentia in iudicando, Nuomonia.
    • Rozſądzam, Diiudico, facio iudicium, Dabaiuo-ſi.
    • Sąd. Iudicium. Tieſa.
    • Sądy zápowiedźieć, Edico fori diem, denuncio iudicia, Aźuſakau biłas.
    • Sądzę vrzędownie, Iudico, ius dico, exerceo iudicium. Sudiju.
    • Skazanie, ſąd dekret. sententia, iudicium, decretum. Dekretas.
    • Skazuię, dekret wydaię, Pronuncio ſententiam, iudicium. Iźduomi dekretu.
    • wywoływam, odwoływam ſądy, Edico iuſtitium, iudicia tollo, iudici iuſtitium dico, iźſzaukiu biłas.
    • Zdaię ſię ná kogo, Cauſam meam alicui permitto, ſto iudicio alicuius. Duomies vnt kito nuomanios
    • Zdánie, Senſus, iudicium, ſententia, arbitrium. Numanimas, numonia.
    • źiemſtwo, Iudicia nobilitatis prouincialia. Tieſos baioru.
  • Jokantas 1936
    • iūdicium, iī n [ius dicere; cnf. iudex]
      1) teismo ar vyresnybės sprendimas, nutarimas populi, senatus, *Paridis; de capite fortunisque alicuius; hoc iudicio damnatur N; iudicia penes vos erunt de capite nostro L;
      2) trop.
      a) pažiūra, nuomonė, įsitikinimas, sprendimas de quo homine vos praeclara iudicia fecistis; omnium iudicio visuomenės nuomone; sui iudicii rem non esse kad ne jų kompetencija spręsti dalyką; meum semper iudicium fuit; animi iudicium mutare S; optimum iudicium facere de aliquo labai gerai atsiliepti apie ką.
      b) sugebėjimas spręsti, akylumas, įžvalgumas, greita orientacija magni iudicii esse; *subtile; †Cicero eiusdem aetatis oratores praecucurrit iudicio.
      c) sąmoningumas, apsvarstymas †honestas causas, ni iudicium adhibeas, perniciosus exitus sequitur; non inertiā, sed iudicio fugere N; videor id iudicio facere.
      3) teismo tardymas, teisimas, teismas praeesse iudicio pirmininkauti; iudicium dare, reddere leisti, sutikti teisti (apie pretorių); iudicium exercere teisti (apie pretorių); qui iudicium exercet = praetor; i. reddere in aliquem; aliquem in i. adducere, vocare; iniuriae dėl; furti, repetundarum; de aliqua re.
      4) trop.
      a) teismas, kaipo vieta in iudicium venire N; reus in iudicium adductus (deductus) est.
      b) teisėjai, teisėjų kolegija implorare iudicium S; i. pecuniā temptatum.
      c) teisminė kompetencija iudiciis ad senatorium ordinem translatis.
      d) byla i. habere; i. nullum habuit N; vincere i. išlošti bylą.
      e) kalbos teismo procese.
  • Kuzavinis 2007
    • jūdici|um, ī n [jūs + 2. dīco]
      1. jur. teĩsmas, teismìnis tárdymas; teĩsena, teisìmas, teĩsmo procèsas; teĩsmo bylà; dies ~ī C, Vlg teĩsmo dienà; ~um inter sīcāriōs C teĩsmo bylà dė̃l žmogžudỹstės; dare (reddere) ~um C léisti pradė́ti teismìnį tárdymą (leidimą duodavo pretorius); exercēre ~um C vèsti bỹlą, teĩsti; vincere ~um C laimė́ti bylą; ~um nūllum habēre N nebū́ti teistám;
      2. prk.
      1) teĩsmo vietà, teĩsmo rū́mai, teĩsmas; in ~um venīre N atvỹkti į̃ teĩsmą; aliquem in ~um dēdūcere (addūcere) C nuvèsti (atvèsti) ką̃ į̃ teĩsmą;
      2) teisė́jai, teisė́jų kolègija, teĩsmas; implorāre ~um S prašýti teĩsmą, t. y. teisė́jus;
      3. jur. teĩsmo sprendìmas, núosprendis; ~um facere C padarýti núosprendį;
      4. prk.
      1) sprendìmas; núomonė; póžiūris; nōn est nostrī ~ī C taĩ nè mū́sų kompeteñcijoj, apiẽ taĩ sprę́sti nè mùms; meō ~ō C màno núomone; suprēmum ~um Su paskutìnė valià (prieš mirtį); homo suī ~ī N žmogùs sù sàvo núomone; ~um animī mūtāre S (pa)keĩsti núomonę (póžiūrį);
      2) núovoka, supratìmas; įžvalgùmas; ~ō aliquid facere C darýti ką̃ sù núovoka; māgnī ~ī esse C bū́ti įžvalgiám;
      3) (su)gebė́jimas sprę̃sti; galvotùmas; skõnis; ~um intelligēns C išlãvintas skõnis