Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • laev|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)
  • Jokantas 1936
    • laevus 3 (adv. *) [cnf. λαιός ir slavų „lėvŭi“ „kairys“]
      1) kairys manus, *genu; subst. laeva, ae f (sc. manus, pars) kairioji ranka, kairioji pusė laevā L iš kairės pusės; *petere laevam važiuoti kairėn; laevum, ī n kairioji pusė *laeva (sc. loca) tenere laikytis kairės.
      2) trop.
      a) neparankus, nepatogus, netinkamas *si mens non laeva fuisset apakintas; *o, ego laevus! o, aš kvailas.
      b) augurų kalboje: palankus, laimingas, gera lemiąs (augurai burdami atsigręždavo į pietus, tad iš kairės jiems būdavo gera lemią rytai) *tonitru dedit omina laevo Juppiter; priešingai, graikai ir romėnų poetai laimingąja puse laikė dešiniąją, tad jų kalboje laevus turėjo reikšmę nepalankus, nelaimingas, bloga lemiąs *picus, *tempus.
  • Kuzavinis 2007
    • laev|us, a, um adj.
      1. kairỹs, kairùs; ~a manus C kairė̃ rankà; ~a rīpa PM kairỹs krañtas;
      2. prk.
      1) neparankùs, nepatogùs, netiñkamas (tempus H); kvaĩlas; mēns ~a V kvailỹstė; o, ego ~us! H õ, àš kvailỹs!;
      2) nepalankùs, blõga lẽmiantis (ōmen Ph); pražūtìngas (monitus J);
      3. relig. (augurų kalboje) palankùs, gẽra lẽmiantis (augurai burdami atsigręždavo į pietus, tad iš kairės jiems būdavo gera lemiantys rytai); nūmina ~a V palañkios dievýbės; tonitrus ~us O griaustìnis ìš kairė̃s (palankus ženklas)