lentus

lent|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Lipki, lepiſty. Tenax, lentus, piceatus, viſcatus. Glitus, limpus.
- Gibki, Lentus, flexilis, flexibilis. łynkſtus, łunkus.
- Leniwy. Tardus, piger, lentus ceſſator. Tingus, rumbus, ſtumbus tinginis.
- Miękki. Mollis, edurus, tener, lentus. Minkſztas.
- Nieochotny, Lentus, tardus, frigidus. Tingus.
- Nierychły, Tardus, lẽtus, ſerus. Ne graytas, neweykus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- lentus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup.
  1)
  
  a) lankstus *alvaria lento vimine texta; *I. humor noctis nes nuo drėgmės kiekvienas daiktas tampa minkštas ir lankstus; *verbera l. smūgiai šmaikščiomis rykštėmis; *lentissima bracchia; *aurum.
  
  b) tąsus, diržingas, stiprus radix; *gluten visco et pice lentius lipnesnis.
  
  2) trop.
  
  a) lėtas, tingus, vangus, sunkus aliquantō lentius agere coeperunt; lente ac paulatim procedere; *marmor ramus jūros paviršius; *lentis penitus macerer ignibus pamažu slenkančios meilės ugnies.
  
  b) ilgai patenkąs, pastovus *amor, *duellum; *lentus abesto ilgai užtruk.
  
  c) apie stilių ar kalbą: ilgai tęsiąs, velkąs l. in dicendo.
  
  d) ramus, kantrus, šaltas, abejingas *lenta pro salute viri; *I. Menelaus in ira negreit supykstąs; *lentus in umbra jaukiai išsitiesęs; lente respondere.

Kuzavinis 2007
- lent|us, a, um adj. (comp. ~ior L, sup. ~issimus H)
  1. lankstùs (virga PM); ramī ~ī O lañksčios šãkos;
  
  2. tąsùs, klampùs, lipnùs (pix V); glūten pice ~ius V klijaĩ lipnesnì ùž der̃vą;
  
  3. prk.
  
  1) lė̃tas, ramùs (amnis PM); lėtaĩ veĩkiantis (venēnum T); sunkùs (pondera P); asinus ~us Ph rambùs ãsilas; carbōnēs ~ī O rusẽnančios añglys;
  
  2) ìlgas, ilgaĩ truñkantis; pastovùs (amor T); somnus ~us VF ìlgas miẽgas; ~us abesto O ilgaĩ užtrùk, ilgaĩ negrį̃žk;
  
  3) ìštęstas, nuobodùs, įgrìsęs (negōtium C);
  
  4) flegmãtiškas, šáltas, abejìngas, nejautrùs (pectus O); kantrùs (in dolōre suō T);
  
  5) atkaklùs, užsispýręs (nātūra Su); neprieĩnamas (puella O)