- lībārius
- lībātio
- lībātor
- lībātōrium
- lībella
- libellāris
- libellus
- libēns
- libenter
- libentia
- Libentīna
- Līber
- līber 1
- liber 2
- Lībera
- Līberālia
- līberālis
- līberālitās
- līberāliter
- līberātio
- līberātor
- līberātrīx
- līberē
- līberī
- lībero
- līberta
- lībertās
- lībertīna
- lībertīnitās
- lībertīnus 1
- lībertīnus 2
- lībertus
- libet
- Lībēthrides
- Lībēthrum
- libīdinor
- libīdinōsē
- libīdinōsus
- libīdo
- libita
- Libitīna
- libitīnārius
- libitus 1
- libitus 2
- Lībo
- lībo
- libonotus
- lībra
- Lībra
- lībrālis
- << >>
- līber|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
lībero 1 (senov. fut. liberasso) [3. liber]
a) paleisti, duoti laisvę servos; aliquem custodiā N.b) išvaduoti, atpalaiduoti rem publicam metu; urbem obsidione; patriam a tyranno N; liberatus est periculo caedis senatus; promissa iure praetorio liberantur panaikinami; nomina liberare L mokėti skolas; tempia liberata neužstatytos šventovės, su laisvu reginiu; aliquem ad facultatem aedificandi duoti kam leidimą statytis; †liberatē (sc. aspectu vestro) oculos meos eikite man iš akių; nostro supplicio liberemus arma Romana L atleisti valstybę nuo pasižadėjimo daryti taiką; fidem tuam išpildyti.c) išteisinti, pateisinti aliquem crimine, culpā; su gen. culpae L; voti liberare L atleisti nuo įžado.
- Kuzavinis 2007
- līber|o, āre, āvī, ātum vt [1. līber] 1. išláisvinti, (iš)vadúoti, (iš)gélbėti (mundum ab errātiōne C); paléisti, dúoti láisvę (servum Cs); ~āre fidem C įvýkdyti pãžadą; ~āre urbem obsidiōne N (obsidiōnem urbis L) nutráukti miẽsto apgulìmą; ~āre nōmina L sumokė́ti skolàs;2. ištéisinti, patéisinti (aliquem crīmine C); paskélbti nekaltù (aliquem C);3. atléisti (nuo mokesčio, duoklės); votī ~āre L atléisti nuõ į́žado;4. péreiti (flūmen Fr); péržengti (līmen Pt)
- līber|o, āre, āvī, ātum vt [1. līber]