līmes

līm|es, itis m
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Gránicá, Limes, confinium, terminus, finis, regio, meta. Siena, rubeźius, gałas, kraſztas.
- Miedza, Limes Eźia.
- odoráć miedzę, Aratro propellere limitem. At-ariu, eźiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- līmes, līmitis m [1. limus]
  a) ežia, siena, takas, kelelis ar vaga, kur eina siena tarp laukų †campum limite partiri; *ultra limites clientium salis avarus; ingens saxum agro limitem ponere sienos ženklas.
  
  b) sienos pylimas, pasienis †l. a Tiberio coeptus; †Gallus dux limitis; trop. *iudicium brevi limite falle tuum skirtumas.
  
  c) siauras kelias, takas, šuntakis, vėžės limes in gymnasium ferens L; transversis limitibus in viam Latinam est egressus L; trop. *solito flumina currunt limite įprastąja vaga; limes ad caeli aditum; †eundem limitem agere eiti tuo pačiu keliu, vartoti tas pačias priemones; *sectus in obliquum limes zodiakas.

Kuzavinis 2007
- līm|es, itis m
  1. ribà, síena, ežià; campum ~ite partīrī V ežià padalìnti laũką į̃ dvì dalìs;
  
  2. ežiãženklis (ingēns saxum V);
  
  3. valstýbės síenos ribà, síenos pýlimas; pasíenis; ~item scindere T péreiti síenos pýlimą;
  
  4. prk. skìrtumas (brevis O);
  
  5. siaũras kẽlias, šùnkelis; tãkas; vė̃žės; ~ite rectō fugere O bė́gti tiesiù keliù; ~es flūminis O ùpės vagà; ~itēs circī Ter takaĩ tar̃p žiūrõvų eilių̃ cìrke; sectus ~es O zodiãkas; ◊ eundem ~item agere O eĩti tuõ pačiù keliù, t. y. vartóti tàs pačiàs príemones