mancipium

mancipi|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
Susiję: mancupium

Sirvydas 1642
- Ciurowie. Calones, mãcipia militum. Tarniukay karieywu.
- Kupno wárowne, Res mancupi, vel mancipi, res mancupio accepta. Pirktinne, pirkłas.
- Kupowánie wárowne, Nexus, us. mancupi vel mancipi emptio. Pirkimas ſu łaydu, łaydotas.
- Niewola, Seruitus, mãcipium, famulatus grauis. Nełayſwe.
- Niewolnik, Seruus, mancipium. Ne łayſwas źmogus, bełayſwis.
- płon, præda corporum quæ capta ſunt, vt iumenta, mancipia. v. łupy.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- mancipium (senov. mancupium), iī arba ī n [manus — capio]
  1) nuosavybės įgijimas, formalus pirkimas penkių liudininkų akivaizdoje; pirkėjas simboliškai palytėdavo pinigu svarstykles; aliquid mancipio dare parduoti, accipere pirkti; lex mancipi(i) pirkimo sutartis.
  
  2) trop.
  
  a) nuosavybės teisė, nuosavybė ius mancipii; res mancipi kurį kas turi su pilna nuosavybės teise; sui m. esse būti sau ponu, nepriklausomam.
  
  b) pirktas vergas arba vergė multa mancipia pretiosa Verri data sunt; *mancipiis locuples eget aere Cappadocum rex.

Kuzavinis 2007
- mancipi|um, ī n [1. manus + capio]
  1. nuosavýbės įgijìmas; pirkìmas (penkių liudininkų akivaizdoje); lēx ~(ī) C pirkìmo ir̃ pardavìmo sutartìs; aliquid ~ō dare, accipere C pardúoti, pir̃kti ką̃;
  
  2. prk.
  
  1) nuosavýbės téisė, nuosavýbė; res ~ī C asmenìnė nuosavýbė; suī ~ī esse C nuõ niẽko nepriklausýti, bū́ti nepriklaũsomam; ◊ nihil dat fortūna ~ō Se likìmas niẽko nedúoda (amžinõn) nuosavýbėn;
  
  2) (pirktas) vérgas ar vérgė C, O; ◊ omnis Mūsae ~um Pt visų̃ mū́zų tar̃nas, t. y. visų̃ amatų̃ méistras