mendācium

mendāci|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLBB (4)

Sirvydas 1642
- Kłam, kłamſtwo, łeź. Mendacium, mentitio. Miałas.
- Kłamam, łgę, matam. Mentior, mendacium dico, mendacio fallo. Mełuo-iu, ſuku.
- Kłamam, łgę, matam. Mentior, mendacium dico, mendacio fallo. Mełuo-iu, ſuku.

Daukantas 1838
- Mendacium, i, n. maławim’s.

Jokantas 1936
- mendācium, iī n [mendax]
  1) melas, netiesa.
  
  2) trop.
  
  a) apgavimas, suklaidinimas mendacia oculorum aliorumque sensuum.
  
  b) pramanymas, prasimanymas.

Kuzavinis 2007
- mendāci|um, ī n [1. mendāx]
  1. mẽlas, netiesà (dīcere N);
  
  2. prk.
  
  1) apgavỹstė, apgavìmas, suklaidìnimas (oculōrum C);
  
  2) prãmanas, ìšmonė (poētārum CR)