- obtemperanter
- obtemperātio
- obtempero
- obtendo
- obtenebrātio
- obtenebrēsco
- obtenebro
- obtentus 1
- obtentus 2
- obtero
- obtestātio
- obtestor
- obtēxī
- obtexo
- obticentia
- obticeo
- obticēsco
- obtigī
- obtineo
- obtingo
- obtinnio
- obtinuī
- obtorpeo
- obtorpēsco
- obtorqueo
- obtrectātio
- obtrectātor
- obtrecto
- obtrītus
- obtrīvī
- obtrūdo
- obtruncātio
- obtrunco
- obtrūsī
- obtrūsus
- obtudī
- obtueor
- obtulī
- obtundo
- obtūnsus
- obtuor
- obtūrāmentum
- obtūrātio
- obturbo
- obtūro
- obtūsē
- obtūsiangulus
- obtūsitās
- obtūsus
- obtūtus
- << >>
- obtrect|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Sirvydas 1642
-
Obmawiam kogo, Obloquor, detraho alicui, obtrecto, mordeo dictis aliquem. Apkałbu ku.
-
- Jokantas 1936
- ob-trecto 1 [tracto] veikti prieš ką, niekinti keno nuopelnus, būti priešu legi alicuius; obtrectarunt inter se N buvo priešai; su acc. †lautitiam eius omnem; †invicem se obtrectaverunt.
- Kuzavinis 2007
- obtrect|o, āre, āvī, ātum [ob + tracto] veĩkti (prieš ką), niẽkinti núopelnus, bū́ti príešininku (alicuī C); ~āre inter sē N varžýtis tar̃p savę̃s