ōtiōsus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [otium] a) be darbo, dykas, neinąs tarnybos pareigų †armatorum manus; in foro otiose inambulare
L; nunquam se minus otiosum esse quam cum otiosus esset niekad nesąs taip užverstas darbu, kaip kad tada, kai esąs laisvas nuo tarnybos pareigų;
trop. dies;
†otiosissimae occupationes visiškai nenaudingi.
b) laisvas nuo valstybinių pareigų, užsiėmęs mokslo darbais, literatūra, literatas ad urbem te otiosissimum esse; Graeculum se atque o. putari.
c) ramus, taikingas annuum spatium ab hoste otiosum; interdum etiam otiosis minabantur;
subst. †militare nomen grave inter otiosos ramių gyventojų tarpe.
d) be rūpesčio, abejingas spectatores otiosi Leuctricae calamitatis.
e) apie kalbėtoją:
plačiai dėstąs †Brutus otiosus atque diiunctus.
