- picea
- piceātus
- Pīcēns
- Pīcentēs
- Pīcentia
- Pīcentīnus
- Pīcēnum
- Pīcēnus
- piceus
- picīnus
- pico
- picris
- pictilis
- Pictonēs
- pictor
- Pictor
- pictōrius
- pictūra
- pictūrātus
- pictus
- picula
- Picumnus
- pīcus
- Pīcus
- piē
- Pīeria
- Pīeriae
- Pīeris
- Pīerius
- Pīerus
- pietās
- Pietās
- piger
- piget
- pīgmentārius
- pīgmentātus
- pīgmentum
- pīgnerātor
- pīgnero
- pīgneror
- pīgnorātio
- pīgnus
- pigrē
- pigrēsco
- pigritia
- pigritiēs
- pigror
- pīla 1
- pila 2
- pīla 3
- << >>
- pi|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: BL (2)
- Jokantas 1936
pius 3 (adv. -ē) su sup.
1)a) pamaldus, dievotas, dievobaimingas homo, *Aeneas, *numina; *pio ab ore vatis; *manus, *os grynas; piorum sedem et locum palaimintųjų.b) apie veiksmus, aplinkybes, daiktus: dievams patinkąs, šventas, teisėtas, grynas arma L, bellum L, *militia, foedus; *far dievams pašvęstas; pium est su inf. dievams patinka, dievų valia; subst. *iustum piumque teisėtumas ir teisingumas.2) meilus, malonus, švelnus, ištikimas, geras *coniunx, *mater; p. habere cives in parentes; p. adversus sororem; †fidissimi piissimique civium et amicorum.
- Kuzavinis 2007
- pi|ē adv. [pius] (sup. ~issimē Se) 1. pamaldžiaĩ, dievobáimingai, dievótai (deōs colere C);2. pareigìngai, ištikimaĩ (ferre aliquid Se);3. nuoširdžiaĩ, malõniai, geraĩ (lūgēre aliquem C)
- pi|ē adv. [pius] (sup. ~issimē Se)