poena

poen|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Męká, męczenie, mordowánie, Pæna cruciatus, tormentum ſupplicium. Kunkine, kunkinimas, kunćia.
- Karánie, kaźń. Animaduerſio, caſtigatio, pæna, ſuppliciũ, multatio Kunkine, kunkinimas.
- Kárzą mię zá co. Luo pænam, punior, luo peccatum, pænas dependo, perſoluo, vapulo. Kunkina mani áźu ku, kinćiu áźu nuodemi.
- Kárzą mię zá co. Luo pænam, punior, luo peccatum, pænas dependo, perſoluo, vapulo. Kunkina mani áźu ku, kinćiu áźu nuodemi.
- Kárzę kogo, Punio, afficio pæna, caſtigo, corripio. Kunkinu ku, płaku.
- Odćierpieć, Defungi laboribus, finire labores, pœnas ærumnas. Atkiſt.
- odśiedźieć w wieźy dług, etc. In carcere pœnas luere, exſoluere, &c. Atſedźiu ~~ikołu~~ [ſkołu] kaliney.
- Przypłacam czego. Luo pænas, expio errorem, fero pænam. Azumoku.
- Przypłacam czego. Luo pænas, expio errorem, fero pænam. Azumoku.
- Pokutá, Pœnitentia, pœna, mulcta, ſatisfactio pro defectibus ſuſcepta. Gayliſta, gayłe.
- Sćięta śmierć, Capitale ſupplicium, pæna capitis. Gałwos nukirtimas.
- wyświećić kogo, wyſmagáć, Pœna ignominioſa afficere. iźkłeſt ſu iźgiedinimu.

Daukantas 1838
- P[oe]na, ae, f. koncze, karone, dare, luere, bute nukonkintù, nukenkintù, nukarotù.

Jokantas 1936
- poena, ae f [ποινή; cnf. pūnio]
  1)
  
  a) bausmė, pabauda, atgaila už padarytą žalą capitis, vitae mirties bausmė; *votorum įžadų apmokėjimas; scelerum už nusikaltimus; poenam constituere nustatyti; iustas poenas imponere alicui; poenas dare alicuius rei kentėti bausmę už ką, taip pat: poenas solvere, pendere, reddere S; p. dignam suo scelere suscipere; poenas ferre, luere, subire.
  
  b) kerštas, nubaudimas, atsigavimas, bausmė rei publicae iš valstybės pusės; legum et iudiciorum; paucorum poenā vos omnes salvi esse potestis; perditissimorum hominum poenā res p. conservata est; has dea poenas a templi sui spoliatoribus habet L taip deivė atkeršijo; poenas capere de aliquo L; poenas petere; p. domestici sanguinis expetere keršyti už pralietą giminiečio kraują; poenam habere būti nubaustam, bet: poenas habere ab aliquo atkeršyti, atsigauti kam; *in poenas ire bausti.
  
  2) kančia, kentėjimas, vargas, sunkumas †p. captivitatis; res multum poenae habet; *aliquem per omnem poenam trahere visaip kankinti.

Kuzavinis 2007
- poen|a, ae f
  1. bausmė̃ (mortis C; capitis Cs); baudà; atgailà; vīgintī quīnque aeris ~a Leg dvìdešimt penkių̃ ãsų baudà; ~ās dare (reddere, solvere, pendere, luere) alicuī alicūjus reī C, L bū́ti kienõ nubaustám ùž ką̃ nórs; ~ā aliquem afficere (multāre) C nubaũsti ką̃; extrā ~am esse L lìkti nenubaustám;
  
  2. ker̃štas, atker̃šijimas; ~ās capere dē aliquō L ker̃šyti kám; ~ās habēre ab aliquō L atker̃šyti kám; ~ās capere prō aliquō S atker̃šyti ùž ką̃;
  
  3. prk. kančià, kentė́jimas, sopulỹs, skaũsmas, var̃gas; pariendī ~ae PM gim̃dymo skausmaĩ; fīnem impōnere ~īs VF baĩgti vargùs