posco

posc|o, ere; poposcī
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: poposcī

Sirvydas 1642
- Kolęduię. Strenam peto, capto, poſco, recipio. Kaledoiu.
- potrzebuię czego, Egeo, indigeo re aliqua, deſidero, requiro, poſco aliquid. priwałau.
- Proſzę, Rogo, peto, poſco, Meldźiu.
- Przepraſzam, Deprecor, veniam poſco. Meldźiu atłaydos.
- Wzywam ná pomoc, Inuoco, imploro auxiliũ, poſco opem, Pagałbos meldźiu.

Daukantas 1838
- Posco, scis, poposci, poscitum, scere, geidù, praszau.

Jokantas 1936
- posco, poposcī 3
  1) reikalauti, prašyti miles hostem poscit L reikalauja mūšio; cenam, stipendium, libertatem; aliquid ab aliquo; litteras a legatis; obsides ab hostibus; rečiau aliquem aliquid; magistratum nummos; Milesios opem; *poscor aliquid reikalaujama ko nors iš manęs; *alimenta poscebatur humus; †su ut, *su inf., *su acc. c. inf.; trop. apie daiktus: quantum mores poscebant; cum tempus posceret; apie pardavėją: tanti, quanti p. ille, emitur P; taip pat: aliquam uxorem sibi P.
  
  2)
  
  a) šaukti į kovą *aliquem in proelia; poscunt maioribus poculis iššaukia vienas kitą.
  
  b) klausti, tyrinėti causas veniendi; quae sit sententia.
  
  c) traukti teismo atsakomybėn accusant ii, quos populus poscit; dictatorem reum L.
  
  d) šauktis, maldauti *supplex tua numina p.; *poscamus ventos.

Kuzavinis 2007
- posc|o, ere; poposcī vt
  1. reikaláuti (aliquid ab aliquō C); ~or aliquid O ìš manę̃s reikaláuja kõ nórs;
  
  2. prašýti (deōs vēniam V);
  
  3. šaũkti (clāmōre aliquem Pl); šaũktis (nūmina V);
  
  4. šaũkti (tráukti) į̃ teĩsmą (aliquem C);
  
  5. klausinė́ti, teiráutis (quae sit sententia V)