- pustulātus
- pustulōsus
- pūsus
- puta
- putāmen
- putātio 1
- putātio 2
- putātīvus
- putātor
- puteal
- puteālis
- puteārius
- pūteo
- Puteolānī
- Puteolānum
- Puteolānus
- Puteolī
- puter
- pūtēsco
- puteus
- pūtidē
- pūtiditās
- pūtidiusculus
- pūtidulus
- pūtidus
- putillus
- Putiphar
- pūtīsco
- puto 1
- puto 2
- pūtor
- pūtōrius
- putrēdo
- putrefacio
- putrefactus
- putrefīo
- putreo
- putrēsco
- putridus
- putris
- putror
- putruī
- pūtuī
- putus 1
- putus 2
- pycta
- Pydna
- Pydnaeī
- pȳga
- Pygmaeī
- << >>
- pūtid|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
pūtidus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [puteo]
1) patręšęs, supuvęs, sutrūnijęs caro, fungus P; trop. *femina longo saeculo putida; *p. cerebrum galva netvarkoje.2) trop. priešingas, įkyrus, nuobodus, perdėtas putidum est su inf.; ne obscurum esset aut putidum; qui nec inepte dicunt nec odiose nec putide; nolo exprimi litteras putidius.
- Kuzavinis 2007
- pūtid|us, a, um adj. [puteo] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C) 1. sugẽdęs, pašviñkęs (caro C); supùvęs (fungus PM); sutrẽšęs, sutrūnìjęs (nāvis Caec); dvõkiantis (aper M); prarū́gęs (vīnum Pl);2. prk.1) suglẽbęs, suvýtęs, iškáršęs (homo Pl);2) įkyrùs, nuobodùs, koktùs (jactātio Pt);3) įmantrùs, nenatūralùs (ōrātor C)
- pūtid|us, a, um adj. [puteo] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)