rudis 1

1. rud|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Nieuczony, Indoctus, rudis, illiteratus, imperitus, idiota. Ne mokitas.
- Dranicá. Aſſer fiſſilis, rudis Drekſtyne, płeſztine łynta.
- Gruby, grobijan. trop: Agreſtis, barbarus, impolitus, inconcinnus, incultus, inconditus ruſticanus, rudis. Muźikiſzkas, kiemiſzkas, netikielis, nerugielis, pas kiełmu augis pełenius, nełymtas.
- Nieświádom czego, Rudis, indocilis, inexpertus. Tyro. Peregrinus in aliquo. Nepritiris, neźinus.
- Niewyprawny, Rudis vel non concinnatus. Ne iźdaritas.
- Proſtak, proſtota, Simplex homo, rudis. Nemokitas.
- Proſty, niewytworny. Simplex, rudis, inartificialis Netikis, neiźdabintas.
- Sámodźiał, Craſſus pannus, rudis, ruſticanus. Miłas.
- ſzyna źelaza, Lamina ferri rudis. śina.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- 1. rudis, e [vienos kilmės su 1. rūdus]
  1) neišdirbtas, neapdirbtas *campus neartas, *lana neverpta, *hasta su nenuimta žieve; apie chaosą: *r. indigestaque moles.
  
  2) trop.
  
  a) neišdirbtas, prastas, neišdailintas, neišmiklintas r. in militari homine lingua L; forma ingenii impolita et r.; †vox incondita ac r.
  
  b) nemiklus, nepratęs, negudęs, neprityręs in re navali L, in disserendo, in iure civili; ad oppugnandarum urbium artes L; *arte rudis; su gen. obj. rerum omnium r.; rei militaris; *somni nemiegąs; *operum.

Kuzavinis 2007
- 1. rud|is, e adj.
  1. neišdìrbtas, neapdìrbtas, neįdìrbtas (campus V); žãlias; māteriēs ~is Pt žãliava; lāna ~is O nèverptos vìlnos;
  
  2. nesutvarkýtas (capillī Sen); nèbaigtas (opus Q);
  
  3. prk.
  
  1) grubùs, šiurkštùs (textum O; vestis O);
  
  2) neprinókęs, žãlias (ūva M);
  
  3) jáunas (agna M; herba M); nātī ~ēs VF naujãgimiai;
  
  4) neišlãvintas, neišmìklintas (vōx Q); prãstas (lingua L);
  
  5) neprãtęs, neįgùdęs, nepatýręs (in rē nāvālī L; reī mīlitāris T; bellōrum Fl; ad mala O); ~is somnī O nemiẽgantis