sēmen

sēm|en, inis n
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Náśienie, Semen, ſatus, us. Sekła.
- Nieplenny. Mala ſemina ferens, gignens, &c. Nebrundus.
- plemię, národ. Semen, ſoboles, progenies, propago. Gimine weyſłe.
- Przyśiewam, Adijcio ſemen aruo, aſſero. priſeiu.
- Roſpęczniało źiarno, etc. Turgeſcit humore ſemen. Pabrinko grudas.
- Siemie, Semen. Sekła.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sēmen, seminis n [cnf. 2. sero]
  1) sėkla s. manu spargere; in seminibus est causa arborum et stirpium; trop. *creata semine Saturni; *semina vitium ūgiai; *semina ponere skiepyti.
  
  2) trop.
  
  a) giminė, padermė regio s. orta L; Romani generis ac seminis virtus; *saeva leonum semina; *atžala, *ainis.
  
  b) diegas, priežastis, šaltinis, medžiaga, concr. kaltininkas belli; tribuni semina discordiarum L; stirps ac semen malorum omnium; *rerum elementai; huius belli semen tu fuisti.

Kuzavinis 2007
- sēm|en, inis n [1. sero]
  1. sė́kla; ~en spargere C barstýti sė́klą; creātus ~ine Saturnī O gìmęs ìš Satùrno sė́klos; ~ina rērum O daiktų̃ prãdmenys, elemeñtai;
  
  2. prk.
  
  1) (žmonių) giminė̃; (gyvulių) veĩslė; rēgio ~ine ortus L kìlęs ìš karãliškos giminė̃s; pecus bonī ~inis Vr gerõs veĩslės gyvuliaĩ;
  
  2) poet. atžalà, palikuõnis, vaĩkas; ~ina Phoebī O Fèbo vaĩkas, t. y. Asklèpijas (Eskulãpas);
  
  3) šaltìnis, priežastìs; ~en malōrum C blogýbių šaltìnis; ~en discordiae T nesántaikos priežastìs;
  
  4) kaltiniñkas (bellī C)