Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • sententi|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Gmyśli, Ex volunt[at]e, ex ſententia, ad votum Pagal noro tikos, inteyktinay, ſu inteyku tapo.
    • Mniemánie, rozumienie. Opinio, iudiciũ, ſententia. Nuomonia, numanimas.
    • odmieniam co, Muto, immuto, tranſmuto, vario ſententiam, &c. Atmaynau.
    • odradzam co komu, Diſſuadeo aliquid, dehortor, dimoueo de ſententia aliquem. Atkalbineiu.
    • wotowánie, Suffragatio, ſententiæ dictio. Numanimo paſakimas.
    • wotuię, Suffragium fero, dico ſententiam. Numanimu ſakau.
    • Roźnienie, Diuerſitas ſententiarum, diſſidium, Kitokias numanimas.
    • Skazanie, ſąd dekret. sententia, iudicium, decretum. Dekretas.
    • Skazuię, dekret wydaię, Pronuncio ſententiam, iudicium. Iźduomi dekretu.
    • Zdánie, Senſus, iudicium, ſententia, arbitrium. Numanimas, numonia.
    • Zgodnie, Concorditer, coniunctis ſententijs, Suderunćiay.
  • Jokantas 1936
    • sententia, ae f [sentio]
      1) nuomonė, pažiūra, mintis, manymas de diis habere certam sententiam; hanc sententiam plurimi sunt secuti N; stat Hannibali s. L Hanibalas nutarė, pasiryžo; aliquem insuam s. perducere; ad s. alicuius descendere; sententiam dicere; quot homines, tot sententiae; ex sententia pagal norą; de s. alicuius keno nuomone; ex animi mei s. mano giliu įsitikinimu; pl. tvirti veikimo dėsniai studiorum; yp. senatorių oficialiai pareiškiama senate nuomonė: dicebantur sententiae, ut; in s. alicuius discedere, ire prisidėti; tertio loco sententiam rogare; s. dividere duoti balsuoti atskirus pasiūlymo punktus.
      2) apie teisėjus: sprendimas gravis; servus absolutus omnibus sententiis N; ex consilii s. interfici.
      3) žodžio, kalbos prasmė, mintis, dvasia, sąvoka in eo epigrammate erat haec s. N; in hanc s. loqui; verborum sonitus inanis nullā subiectā s.
      4) išmintingas ar sąmojingas posakis, sentencija acutae crebraeque; sapientibus sententiis gravibusque verbis ornata oratio; Euripides densus sententiis.
  • Kuzavinis 2007
    • sententi|a, ae f [sentio]
      1. núomonė; póžiūris, pažiūrà; meā ~ā C màno núomone; in ~ā manēre (permanēre, perseverāre) C pasilìkti priẽ sàvo núomonės; ~am mūtāre C keĩsti núomonę; ◊ quot hominēs, tot ~ae C kíek žmonių̃, tíek núomonių;
      2. sprendìmas; sprendžiamàsis bal̃sas; núosprendis; núostata; nóras; ex ~ā C pagal̃ nórą; servus absolūtus omnibus ~īs N vérgas netùri jókio bal̃so; ~am dīcere C (ferre, dare L) atidúoti bal̃są, balsúoti; ~am rogāre C pasiū́lyti balsúoti;
      3. prasmė̃, reikšmė̃ (verbī C); turinỹs (lēgis C);
      4. pósakis, senteñcija (Catōnis C); teiginỹs (philosophōrum C);
      5. sakinỹs Pt