Thesaurus Latino-Lituanicus

a) pakelti, pakelti aukštyn, iškelti *cratera manibus duabus; saxa de terra; *se ad auras; *palmas ad sidera; manus (nustebimo gestas); sortes traukti burtas; aliquem in crucem nukryžiuoti; ancoras pakelti inkarą, pasijudinti iš vietos; signa pasikelti į žygį; ignem (kaipo signalą); *tollere seu ponere freta sukelti arba nutildyti jūros bangas; tectum altius statyti aukščiau; apie tėvą: naujagimį kūdikį pakelti nuo žemės = pripažinti savu ir (tuo pasižadėti) išauklėti; *non ita me genitor sublatum erudit; liberos ex Fadia turėti su; †sublato filio Nerone ex Agrippina.

b) paimti, pasiimti aliquem in currum; in equum; in lembum L; aliquem ad se (sc. in navem); naves, quae equites sustulerant.

c) trop.

α) sukelti *clamorem ad sidera; animum L sužadinti drąsą; quibus rebus omnibus sublatus padrąsintas.

β) iškelti, išgirti laudes alicuius in astra; causam alicuius laudando; aliquid dicendo altius; *aliquem honoribus; *gloriā aliquem.

γ) paimti ant savo pečių poenas kentėti; quid oneris tollant.

a) paimti, nuimti, išimti, išgabenti, pašalinti simulacra e templo; pecunias e fano; solem e mundo; *multa ex oculis; *sed me paventem sustulit aëre deus; *in arduos tollor Sabinos pasikeliu į aukštą sabinų šalį; mensam nukraustyti; aliquem e (de) medio arba ties. tollere pašalinti iš kelio; Corinthum sugriauti; *Titanas immanemque turbam fulmine caduco nutrenkti.

b) trop. pašalinti, sunaikinti, išgaišinti, sugriauti, niekais paversti *curas e pectore išsklaidyti; dubitationem, suspicionem, spem, metum, controversias; diem dicendo ilgu kalbėjimu sugaišti; is dies est intercessione sublatus niekais nuėjo; sublato auctore S nutylint; deos neigti dievų buvimą; nomen ex libris išbraukti; memoriam rei; dictaturam funditus e re publica; legem, comitia L.

1. (pa)kélti (aliquem jacentem Pl; onus C; saxa dē terrā C; aliquid ā terrā C); iškélti, pakélti aukštỹn (manūs ad caelum H; vexillum C; ancorās Cs); aliquem in crucem ~ere C nukryžiúoti ką̃; ◊ potest taurum ~ere, quī vitulum sustulerit Pt kàs pàkelia veršiùką, tàs pakel̃s ir̃ jáutį;

2. (pagal romėnų seną paprotį) pakélti nuõ žẽmės kū̃dikį, t. y. pripažìnti savù ir̃ pasižadė́ti išáuklėti (nātum Pl); augìnti, áuklėti (puerum Pl; līberōs C); nōn ita mē genitor sublātum ērudiit V tė́vas manę̃s taĩp neaugìno ir̃ neišáuklėjo;

3. pa(si)im̃ti (aliquem ad sē Cs; aliquem in currum C); nāvēs, quae equitēs sustulerant Cs laivaĩ, kuriẽ bùvo paė̃mę raĩtelius;

4. prk.

1) sukélti (clāmōrem C); rīsum ~ere H pradė́ti juõktis; animum ~ere L sužãdinti drą̃są;

2) iškélti, išgìrti, išáukštinti (aliquem in caelum laudibus C; aliquem honoribus H);

3) (pa)im̃ti añt sàvo pečių̃ (jugum Vlg); poenās ~ere C kentė́ti baũsmę;

5. paim̃ti, išnèšti (simulacra ex dēlubrīs C); išgabénti (praedam Cs); pašãlinti (aliquem dē mediō C);

6. nuim̃ti, nuvalýti (frūmentum dē āreā C); suvèžti (triticum in horreum ex āreā Pt);

7. prk.

1) sunaikìnti (aliquem venēnō C); sugriáuti (Carthāginem C);

2) pašãlinti, išsklaidýti (cūrās ē pectore H);

3) panaikìnti (veterēs lēgēs C);

4) nutráukti (querēlās H; bellum C);

5) išbraũkti (nōmen ex librīs C); mendum ~ere C ištaisýti klaĩdą;

6) eikvóti, véltui léisti (tempus C);

7) nutylė́ti (auctōrem S);

8) neĩgti (deōs C)