- dēfōrmia
- dēfōrmis
- dēfōrmitās
- dēfōrmiter
- dēfōrmo
- dēfossus
- dēfrāctus
- dēfraudātor
- dēfraudo
- dēfrēgī
- dēfrēnātus
- dēfricātio
- dēfrico
- dēfrīgēsco
- dēfringo
- dēfrīxī
- dēfrūdo
- dēfrūsto
- dēfrūstror
- dēfūdī
- dēfuga
- dēfugio
- dēfuī
- dēfūnctōrius
- dēfūnctus 1
- dēfūnctus 2
- dēfūnctus 3
- dēfundo
- dēfungor
- dēfūsus
- dēfutūrus
- dēgener
- dēgenero
- dēgero
- dēgī
- dēglūbo
- dēgluttio
- dēgo
- dēgradātio
- dēgrado
- dēgrandinat
- dēgravo
- dēgredior
- dēgrunnio
- dēgustātio
- dēgusto
- dēhibeo
- dehinc
- dehisco
- dehonestāmentum
- << >>
- 1. dēfūnct|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: dēfungor
- Jokantas 1936
dē-fungor, fūnctus sum 3 su kokiu nors painiu ar sunkiu dalyku apsidirbti, atlikti, pabaigti, ištesėti, iškentėti, pakelti, atsikratyti, atsipalaiduoti su abl. periculis, casibus, labore, bello L, morbis; honoribus defunctus kurias ėjo; levi poena L atsikratyti lengva bausme; parvo victu pasitenkinti; defunctus vitā arba terrā arba temporibus suis išėjęs savo gyvenimo kelią, miręs; †egregia morte mirti gražia mirčia; ptc. dēfūnctus 3 miręs defuncta est virgo; utinam sit defunctum T o kad būtų ištesėta (iškentėta).
- Kuzavinis 2007
- 1. dēfūnct|us, a, um 1. part. perf. iš dēfungor;2. adj. mìręs, negývas (pater Su)
- 1. dēfūnct|us, a, um