frīgidus

frīgid|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Nieochotny, Lentus, tardus, frigidus. Tingus.
- Nieſkuteczny. Jnefficax, frigidus. Nepadarus, neweykus.
- Nieźartowny, Jnfacetus, inſulſus, inurbanus, frigidus, ineptus. Neiuokingas.
- odmięcz, Aër ex frigido & ſicco humidus. Atdregimas.
- oźiębły, [t]rop: Remiſſus, frigidus. v. Nieochotny.
- źimnicá febrá, gorączka źimná. Febris frigida. Drugis.
- źimny, Frigidus, gelidus, Szałtas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- frīgidus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [frigeo]
  1) šaltas, vėsus glacies, amnis, ventus, locus, *imber, *umbra; *sub Jove frigido šaltame ore; subst. frīgida, ae f (sc. aqua) šaltas vanduo; frīgidum n kas šalta, šaltumas, šaltis.
  
  2) trop.
  
  a) sukeliąs šiurpą, šiurpulingas *mors, *horror, *cymba Stygia.
  
  b) be užsidegimo, lėtas, ištižęs *largus opum, sed frigida bello dextera; litterae be turinio; *frigidus Aetnam insiluit šaltu krauju, be baimės.
  
  c) neskanus, kvailas, nešvankus, nuvalkiotas calumnia; verba frigidiora; †frigidis et arcessitis iocis.

Kuzavinis 2007
- frīgid|us, a, um adj.
  1. šáltas; vėsùs (aqua Q; ventus H); nox ~a H vėsì naktìs; ~us annus V šáltas mẽtų laĩkas, t. y. žiemà;
  
  2. sustìngęs, atšãlęs, mìręs (Eurydicē V);
  
  3. prk.
  
  1) kẽliantis šiur̃pą; gą̃sdinantis (mors V);
  
  2) šáltas, abejìngas; bè užsidegìmo, ištìžęs (ōrātor C); sil̃pnas, meñkas; sōlācium ~um O menkà pagúoda;
  
  3) nuválkiotas, neįdomùs (jocus Su; sententiae Q)