pellis

pell|is, is f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Báránia ſkora. Pellis ovilla. Kaylis.
- Błam futrá. Contextus pellium pretioſarum. Kirbas.
- Capá. Pellis è lateribus cameli calloſa. Oda iź werbludo.
- Futro, Pelles ferarum. Odos źweru, pamuſzałas.
- Gárbuię ſkory, Depilo pelles. Nuſzutinu płaukus odu.
- Ielenie ſkory, Nebrides, ceruinæ pelles. Elnio odos.
- Jrchá, Pellis ouina depilis. Ierka.
- Kozłowy. Hædinus, hircinus, Oźinis oźio, hinc oźiena pellis.
- Kurdwan rzemień, ſkura. Pellis hædi bene expolita & colorata. Oźiena iźdirbta.
- Mármurek, Pellis vulpina marmorei coloris. łapes piłkos oda.
- Odárty z ſkory, Cui pellis detracta eſt. Nudirtas.
- opráwiam co w ſkorę, Induco pellibus vel pelles, ſcutis, &c. ~~Apſiwu~~ [Apſiuwu] odu ku.
- opráwiam co w ſkorę, Induco pellibus vel pelles, ſcutis, &c. ~~Apſiwu~~ [Apſiuwu] odu ku.
- Rzemień, Corium à coriario elaboratum, pellis elaborata. śikſzna.
- Skorá odárta ze źwierzęćia, Pellis, corium animantium. Oda.

Daukantas 1838
- Pellis, is, f. kailys.

Jokantas 1936
- pellis, is f
  1) gyvulio oda, kailis pelles pro velis erant; rana inflat pellem Ph; *in propria p. non quiescere nerimti savo kailyje, nertis iš kailio.
  
  2) trop.
  
  a) kareivių žieminė palapinė milites sub pellibus habere.
  
  b) kailinė kurpė, taip pat: kurpių dirželiai, odiniai apivarai.
  
  c) kailinė kepurė su ausimis, triausė *pellibus tecta tempora.
  
  d) kailiu aptrauktas skydas.

Kuzavinis 2007
- pell|is, is f
  1. káilis, óda (caprīna C; leōnīna PM; agnīna Dig); ~is aurea Me auksavil̃nis káilis; ◊ dētrahere alicuī ~em H demaskúoti ką̃;
  
  2. prk.
  
  1) žiemìnė palapìnė; sub ~ibus hiemāre Cs žiemóti žiemìnėse palapìnėse;
  
  2) kailìnė kepùrė; ~ibus tēcta tempora O sù kailìnėmis kepùrėmis añt galvų̃;
  
  3) odìnis ãpavas (autùvas) O;
  
  4) odìnis kùrpių diržẽlis; ~ēs nigrae H juodì odìniai diržẽliai;
  
  5) pergameñtas M