- mētula
- metuo
- metus
- metūtus
- mēum 1
- meum 2
- meus 1
- meus 2
- Mēvānia
- Mezentius
- mī
- mīca
- micāns
- mīcārius
- miccio
- mico
- mictōrius
- micturio
- mictus
- mīcula
- Mīdaeēnsēs
- Mīdaeum
- Midās
- migrātio
- migro
- mihimet
- Mīlaniōn
- mīle
- mīles 1
- mīles 2
- Mīlēsius
- Mīlētis
- Mīlētus 1
- Mīlētus 2
- mīlia
- mīliārius
- miliārius 2
- mīlipeda
- mīlitantēs
- mīlitārēs
- mīlitāriē
- mīlitāris
- mīlitāriter
- mīlitārius
- mīlitia
- mīlitiola
- mīlito
- milium
- mīlle
- mīllefolium
- << >>
- migr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: AA (2)
- Jokantas 1936
migro 1 (senov. fut. migrassit = migraverit)
1) intr. išeiti, iškeliauti, išsikraustyti, persikelti kitur gyventi ab Tarquiniis Romam L; ex urbe ad generum; ex domo in domum; trop. ex (de) vita migrare mirti; *voluptas ab aure ad oculos migravit perėjo.2) trans.a) pernešti, pergabenti relicta quae migratu difficilia essent L.b) trop. peržengti ius civile; quae pertinent ad fidem, ea m. et non servare.
- Kuzavinis 2007
- migr|o, āre, āvī, ātum 1. vi1) migrúoti, kráustytis, pérsikelti; keliáuti (in alium locum C); ~āre ex urbe rūs Te pérsikelti ìš miẽsto į̃ káimą; ◊ ex (dē) vītā ~āre C pasitráukti ìš gyvẽnimo, t. y. mir̃ti;2) keĩstis, pasikeĩsti; omnia ~ant Lu vìskas keĩčiasi;2. vt1) išnèšti, išgabénti, pašãlinti; relicta, quae difficilia ~ātū essent L palìkę, kàs bùvo sunkù pašãlinti;2) prk. péržengti, pažeĩsti, nusižeñgti (lēgem, jūs cīvīle C)
- migr|o, āre, āvī, ātum