- imperātōrius
- imperātrīx
- imperātum
- imperceptus
- imperco
- impercussus
- imperditus
- imperfectē
- imperfectio
- imperfectus
- imperfossus
- imperiālis
- imperiōsē
- imperiōsus
- imperītē
- imperītia
- imperito
- imperītus
- imperium
- imperjūrātus
- impermissus
- impero
- imperpetuus
- impersōnālis
- imperspicuus
- imperterritus
- impertinēns
- impertio
- impertior
- imperturbātus
- impervius
- impes
- impetibilis
- impetīginōsus
- impetīgo
- impeto
- impetrābilis
- impetrātio
- impetrātus
- impetrio
- impetro
- impetuōsē
- impetuōsus
- impetus
- impexus
- impiē
- impietās
- impiger
- impigrē
- impigritās
- << >>
- impedīt|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LBLB (4)
- Susiję: impedio
- Jokantas 1936
impedītus 3 su comp. ir sup. [ptc. iš impedio] a) nešuliu apsunkintas, nepasirengęs kautis, nelaisvas hostibus impeditis propter ea quae ferebant onera L; naves nepasirengę plaukti; omnium animis impeditis kai visų dėmesys buvo užimtas.b) su kliūtimis, sunkus, pavojingas itinera, navigatio; saltus impeditior L; silva nepraeinamas; tempora rei publicae; †impeditissimae orationes labai sunkios.
- Kuzavinis 2007
- impedīt|us, a, um 1. part. perf. iš impedio;2. adj. (comp. ~ior Cs, sup. ~issimus Cs)1) sulaĩkomas, trùkdomas (aliquā rē C);2) apkráutas, apsuñkintas; nepasireñgęs káutis (mīles Cs); nāvēs ~ae Cs nepasireñgę plaũkti laivaĩ;3) prk. užsiė̃męs; omnium ~īs animīs Cs patráukus visų̃ dė̃mesį;4) sù kliū́timis, nepéreĩnamas, nepérvažiuojamas (palūs, silva Cs);5) prk. sunkùs, pavojìngas (nāvigātio C); ~a tempora C suñkūs laikaĩ
- impedīt|us, a, um
