lāna

lān|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Báwełná. Linum xylinum, linum goſſipinum, lana xyli, linum è goſſipio ſeu xylo frutice. Wilna ~~snt~~ [vnt] medźio augunti, medźiawiłne.
- Czechrzę, czochrzę wełnę. Carmino lanam, pecto, pectino. Karſzu wiłnas, kiedenu
- Kądźiel, len, ábo wełná obwiniono koło drewná, Penſum, penſa lana vel linum. Kuodelis.
- pilśń. Impilia, n plur: lana coacta, coactilia, orũ, Tuba.
- pilśńiany, Coactilis vel coactus ex lana. Tubinis.
- Przędę, Neo fila, lanas, &c. torqueo fuſos, Werpiu.
- Wełná, Lana, Wilna.
- puch ná gęśi, Lana anſerina. pukas.
- wybijam wełnę, czechrzę. Carmino lanam. Karśiu wiłnas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- lāna, ae f
  1) vilna, vilnonis siūlas *lanas tingere; *ducunt lanas verpia; priež. *rixari de lana caprina „dėl ožkos vilnos“, dėl pačių niekų; pl. vilnonės medžiagos *tinctae murice.
  
  2) trop.
  
  a) vilnų verpimas, audimas lanae deditam Lucretiam inveniunt L; *cogitare de lana sua.
  
  b) medvilnė *nemora Aethiopum molli canentia lanā.

Kuzavinis 2007
- lān|a, ae f
  1. vìlna; ~am cārere Pl kar̃šti vìlnas; ~am dūcere O ver̃pti vìlnas; ~a mollis Ct švelnì (minkštà) vìlna; ~a aurea O auksavil̃nis káilis; ◊ cōgitare dē ~ā suā O galvóti tìk apiẽ sàvo káilį, t. y. rū́pintis tìk savaĩs reikalaĩs;
  
  2. vilnõniai audiniaĩ, dažýti purpurinè spalvà;
  
  3. pūkaĩ (cycnī M); mẽdvilnė; nemora Aethiopum mollī cānentia ~ā etiòpų giráitės, bolúojančios švelnià mẽdvilne; ~a anserīna Ulp žąsų̃ pūkaĩ;
  
  4. poet. pūkìniai dẽbesys V