- lēgo 2
- lēgulējus
- legulus
- legūmen
- Leleges
- Lemānnus
- lembus
- lēmma
- Lēmniacus
- Lēmnias
- Lēmnicola
- Lēmniēnsis
- Lēmniī
- lēmniscātus
- lēmniscus
- Lēmnius
- Lēmnus
- Lemōnia tribus
- Lemōnum
- Lemovīcēs
- lemurēs
- Lemuria
- lēna
- Lēnaeus
- lēne
- lēnīmen
- lēnīmentum
- lēnio
- lēnis
- lēnitās
- lēniter
- lēnitūdo
- lēniusculus
- lēno
- lēnōcināmentum
- lēnōcinātio
- lēnōcinātor
- lēnōcinium
- lēnōcinor
- lēnōnius
- lēns 1
- lēns 2
- lentē
- lenteo
- lentēsco
- lenticula
- lenticulāris
- lentīginōsus
- lentīgo
- lentiscifer
- << >>
- lēgāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Jokantas 1936
lēgātio, ōnis f [iš 2. lēgo] 1) pasiuntinybė, pasiuntinio vieta suscipere legationem ad civitates; legationem administrare N eiti pasiuntinio pareigas; legatio libera senatoriui duodama privilegija vykti į provinciją savais reikalais su pasiuntinio teisėmis; (in) Achaiam sumptu publico et legationis nomine mercator signorum missus est.2) trop.a) pasiuntiniui pavestasai darbas arba jo pranešimas l. renuntiare, referre L.b) pasiuntiniai, pasiuntinybė princeps legationis; Caesar illas legationes ad se reverti iussit.3) iš prasmės „legatus“: legato vieta, l. pareigos praeoccupatum sese legatione a Pompeio; obire legationem.
- Kuzavinis 2007
- lēgāti|o, ōnis f [2. lēgo] 1. pasiuntinỹstė; pãsiuntinio pareigýbė; suscipere ~ōnem Cs apsiim̃ti bū́ti pãsiuntiniu;2. pasiuntinýbė; pasiuntiniaĩ; ~ōnem mittere Cs pasių̃sti pãsiuntinius; ~o Rōmam vēnit C pasiuntiniaĩ atvỹko į̃ Ròmą;3. prk.1) pãsiuntiniui duotà užduotìs C, L;2) pãsiuntiniui dúotas atsãkymas C;3) pãsiuntinio pranešìmas C;4. prk. legãto (karvedžio padėjėjo) pareigýbė; obīre ~ōnem C pradė̃ti eĩti legãto pãreigas
- lēgāti|o, ōnis f [2. lēgo]
