- dialectica 1
- dialecticē
- dialecticus 1
- dialecticus 2
- dialectos
- diālis
- Diālis 1
- Diālis 2
- dialogus
- Diāna
- Diānium
- Diānius
- dianomē
- diapasma
- diaphragma
- diārium
- diarrhoea
- diastēma
- dībālo
- dibaphus 1
- dibaphus 2
- dica
- dicācitās
- dicāculus
- Dicaearchus
- dicātio
- dicātus
- dicāx
- dichorēus
- dīcibilis
- dicio
- dicis
- dico 1
- dīco 2
- dicrota
- dicrotum
- Dicta
- Dictaeus
- dictamnum
- dictamnus
- dictāta
- dictātio
- dictātor
- dictātōrius
- dictātūra
- dictio
- dictiōsus
- dictito
- dicto
- dictor
- dictum
- dictus
- Dictynna
- Dictynnēum
- Dictys
- didascalicus
- didicī
- dīdidī
- Dīdius
- dīdo
- Dīdō
- didrachmum
- dīdūco
- dīductio
- Didyma
- Didymae
- Didymēon
- diēcula
- diērēctē
- dīērēctus
- diēs
- diesis
- Diēspiter
- diēta
- dif-
- diffāmātio
- diffāmo
- differēns 1
- differēns 2
- differenter
- differentia
- differitās
- differo
- differtus
- diffībulo
- difficile
- difficilis
- difficiliter
- diffictus
- difficultās
- difficulter
- diffīdēns
- diffīdenter
- diffīdentia
- diffidī
- diffīdo
- diffindo
- diffingo
- diffissus
- diffīsus
- diffiteor
- >>
- dict|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Gromię kogo. In aliquẽ debacchor, inuehor, protelo dictis ſæuis aliquem. Graudenu ku, baru.
-
Przegádáć kogo, przedyſputowáć, Confutare dictis, conficere, vincere diſceptatione aliquem. perkałbet.
-
Klej ſię co, Cohæret ſermo, dicta congruunt & cohærent cum cauſa. Sũdarus dayktas,
źidis[źodis]. -
Obmawiam kogo, Obloquor, detraho alicui, obtrecto, mordeo dictis aliquem. Apkałbu ku.
-
Ochylam co, kogo. Extenuo crimen, occulto, circumueſtio dictis rem. Apdungſtau.
-
Odwoływam com mowił, Habeo pro non dicto, recanto opprobria, retracto dicta. Atſzaukiu ku tariau.
-
Odwoływam com mowił, Habeo pro non dicto, recanto opprobria, retracto dicta. Atſzaukiu ku tariau.
-
poſłuſzny, Obediens, dicto audiens, obſequens, parens alicui. pakłuſus.
-
powieść, Dictum. Tarme.
-
ſłowo, Verbum, dictũ, vocabulum, źodis.
-
- Jokantas 1936
dictum, ī n [ptc. iš dīco] kas pasakyta, išsireiškimas, išsitarimas, žodis iocosum L, ridiculum P; facete dicta; ut isti factis dictisque omnibus dissimillimus esse videar; *haec ubi dicta dedit tatai pasakęs; *dicto citius akies mirksniu; Apollinis ištara; dicta dicere in aliquem kandus žodis; dicto parere L įsakymas; dicto capti N pažadas.
- Kuzavinis 2007
- dict|um, ī n [2. dīco] 1. pósakis, pasãkymas, žõdis; ~a Catōnis C Katòno pósakiai (aforìzmai); ~a testium C liùdininkų paródymai; ~a cum factīs compōnere S palýginti žodžiùs sù darbaĩs;2. są́mojis; kandùs žõdis; ~a dīcere in aliquem C pasakýti kám kañdų žõdį;3. įsãkymas; ~ō parēre L paklùsti įsãkymui;4. pãžadas, dúotas žõdis; ~ō captus N dãvęs žõdį, pažadė́jęs;5. ištarmė̃, pranašỹstė (Apollinis V)
- dict|um, ī n [2. dīco]