perfero

perfer|o, re; tulī, lātum
Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip fero). Skiemenys: LBA (3)
Susiję: perferēns; perlātus; pertulī

Sirvydas 1642
- Donoſzę co, Defero, perfero, aſporto aliquid, Nuneſzu.
- oznaymuię, Significo, nuntio, denuntio, perfero, edoceo, notum facio. apſakau, duomi źiniu.
- wytrwáć, Durare, perferre, ſuſtinere, exantlare labores. iźkiſt wargus.

Daukantas 1838
- Perfero, fers, tuli, perlatum, ferre, parkentiù, kiutau, twiłau.

Jokantas 1936
- per-fero, tulī, lātum, ferre
  1)
  
  a) nunešti, nugabenti aliquem ad litus P; corpus regis in patriam; quos pavor in silvas pertulerat L; *lapis non pertulit ictum nepasiekė taikinio; trop. *lucernas in lucem deginti iki pat ryto.
  
  b) perduoti litteras, mandata, epistulam N; opinio ad barbaros perlata est prasiplatino.
  
  c) pranešti eae res in Galliam perferuntur; res secundae litteris perferebantur; nuntium ad regem; incommodum Carthaginem; perfertur ad me incredibilem tuam virtutem esse.
  
  2) trop.
  
  a) privesti iki galui, atlikti, pabaigti id quod suscepi, perferam; *intrepidos vultus išlaikyti iki galui; legem promulgavit pertulitque L; lex perfertur praeina.
  
  b) iškentėti, išlaikyti cruciatus, contumelias, calamitatem, vim, omnes indignitates; perfer, si me amas.

Kuzavinis 2007
- perfer|o, re; tulī, lātum vt [per + fero]
  1. nunèšti, nugabénti (corpus alicūjus in patriam N; praedam in portum L);
  
  2. pasíekti; lapis nōn pertulit ictum V akmuõ nepasíekė táikinio; fāma Rōmam perlāta est L gañdas pasíekė Ròmą;
  
  3. dúoti žìnią, pranèšti; ~re nūntium ad rēgem L dúoti žìnią karãliui;
  
  4. pérduoti; ~re litterās (epistulam) alicuī C pérduoti kám láišką;
  
  5. prk.
  
  1) atlìkti, įvýkdyti (mandāta T); pabaĩgti (id quod suscēpī C);
  
  2) prastùmti; ~re lēgem C pasíekti, kàd įstãtymas bū́tų prìimtas;
  
  3) ištvérti, iškę̃sti, pakélti (calāmitātēs Cs; poenās C; dolōrem V)