- dēdico
- dēdidī
- dēdidicī
- dēdignātio
- dēdignor
- dēdīsco
- dēditīcius
- dēditio
- dēditus
- dēdo
- dēdoceo
- dēdoleo
- dēdolo
- dēdūco
- dēductio
- dēductīvus
- dēductor
- dēductus
- dēdūxī
- deerro
- dēfaecābilis
- dēfaecātio
- dēfaeco
- dēfatīgātio
- dēfatīgo
- dēfatīscor
- dēfēcī
- dēfectio
- dēfectīvus
- dēfector
- dēfectus 1
- dēfectus 2
- dēfendo
- dēfēnsio
- dēfēnsito
- dēfēnso
- dēfēnsor
- dēfēnstrīx
- dēfēnsus
- dēferbuī
- dēfero
- dēfervēfacio
- dēferveo
- dēfervēsco
- dēfessus
- dēfetīg-
- dēfetīscentia
- dēfetīscor
- dēficio
- dēfīctus
- << >>
- dēfatīg|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBLA (4)
- Sirvydas 1642
-
Morduię kogo, pracuię iáko chodzieniem. Fatigo, laſſo, defatigo, delaſſo. Warginu maytinu, kunkinu.
-
przyiada ſię co, Defatigari ſatietate alicuius rei, Nuboſt kuo.
-
ſprácowány, Defeſſus, defatigat[u]s, Nuilſis.
-
Trudzę ſię, Fatigor, defatigor, laſſor, Iłſtu.
-
vſtáię wczym, vſtawam. Deficio, defatigor, ſuccumbo. Nuilſtu, priilſtu.
-
- Kuzavinis 2007
- dēfatīg|o, āre, āvī, ātum vt [dē + fatīgo] nuvárginti, privárginti, nualsìnti, nukamúoti, nuvarýti, išsẽkinti (aliquem assiduō labōre Cs)