Thesaurus Latino-Lituanicus

a) nežinomas, svetimas homo, servus, gens; locus, ius, artes; largitio multis ignota; tibi non ignotus cursus animi mei; res ignota in vulgus; de facie nepažįstamas iš veido; noti ignotique pažįstami ir nepažįstami.

b) žemos kilmės, prastas *mater; Cato, homo ignotus et novus.

2) nežinąs, negudęs, neprityręs ignotis aliquid notum facere; ignoti Agesilaum contemnebant N kurie jo nepažinojo.

1. part. perf. iš īgnōsco;

2. adj. (comp. ~ior L, sup. ~issimus Pl)

1) nežìnomas, svẽtimas; ~īs errāre locīs O kláidžioti nežìnomose viẽtose; ◊ ~ī nūlla cupīdo O kõ nežinaĩ, tõ ir̃ negeidì;

2) nežìnomos kilmė̃s; žemõs kilmė̃s, nekilmìngas (candidātus Su);

3) nežìnantis, neįgùdęs, nepritýręs (alicūjus reī Naev)