- discrīptio
- discrīptus
- discrucio
- discubitus
- discubuī
- discucurrī
- discumbo
- discupio
- discurro
- discursātio
- discursātor
- discursio
- discurso
- discursus 1
- discursus 2
- discus
- discussī
- discussio
- discussor
- discussōrius
- discutio
- disertē
- disertim
- disertus
- disjicio
- disjēcī
- disiectī
- disjectus 1
- disjectus 2
- disjūnctē
- disjūnctio
- disjūnctīvus
- disjūnctus
- disjungo
- disloco
- dispālēsco
- dispālor
- dispando
- dispār
- disparātum
- dispāreo
- disparilis
- disparilitās
- dispariliter
- disparo
- dispartibilis
- dispartio
- dispartior
- dispāruī
- dispectus 1
- << >>
- disjic|io, ere; jēcī, jectum
- Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: disjēcī; disjectus 1; dissicio
- Jokantas 1936
dis-icio (ir *diss-icio), iēcī, iectum 3 [dis-iacio]
1) išmėtyti, išblaškyti, išvaikyti, išsklaidyti, išpuiskoti classem; copias barbarorum N; disiecta comas (gr. acc.) palaidais plaukais.2) trop.a) sugriauti, sunaikinti, sudaužyti arcem a fundamentis; *urbes, *muros; consilia ducis L; *pacem sutrukdyti.b) turtą praleisti, išaikvoti, išmėtyti, prašvilpti rem familiarem.
- Kuzavinis 2007
- disjic|io, ere; jēcī, jectum vt [dis + jacio] 1. išmė́tyti, išbarstýti (membra O); išblaškýti, išsklaidýti, išvaikýti (nūbila O; nāvēs L; phalangem hostium Cs); disjecta comās O palaidaĩs plaukaĩs;2. sudaužýti, sukapóti (aliquid securī V); sugriáuti, sunaikìnti (arcem N; statuās Su);3. prk.1) suláužyti, pažeĩsti, nesilaikýti (pācem V; cōnsilia L);2) išeikvóti, išmė́tyti, praléisti, prašvil̃pti (rem familiārem C; pecūniam VM)
- disicio = disjicio
- disjic|io, ere; jēcī, jectum vt [dis + jacio]