Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • supplici|um, ī n
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
  • Sirvydas 1642
    • Męká, męczenie, mordowánie, Pæna cruciatus, tormentum ſupplicium. Kunkine, kunkinimas, kunćia.
    • Męká Páńſka, Paſſio, cruciamenta, ſupplicia à Chriſto ſuſcepta Kunćia Wieſzpaties Chriſtaus.
    • Karánie, kaźń. Animaduerſio, caſtigatio, pæna, ſuppliciũ, multatio Kunkine, kunkinimas.
    • Kátownia, Carnificina, ſupplicij locus. Płaktuwe, bauſtuwe.
    • zámordowáć, Trucidare, mactare ſupplicio, excrutiatum necare, Aźumuſzt bayſiey.
    • Sćięta śmierć, Capitale ſupplicium, pæna capitis. Gałwos nukirtimas.
  • Jokantas 1936
    • supplicium, iī n [cnf. supplex]
      1)
      a) nuolankus maldavimas, malda suppliciis votisque fatigare deos L; quibus precibus suppiiciisque dii possent placari L: trop. išorinės maldaujančio žymės: (Jugurtha) legatos ad consulem cum suppliciis (raiščiai, lauro šakelės) mittit S.
      b) aukojimų bei maldavimų iškilmė, aukojimas dis immortalibus supplicia decernere.
      2)
      a) atgaila, satisfakcija, patenkinimas supplicium ad te hanc minam fero auri P.
      b) bausmė supplicium est poena peccati; libidine alicuius dignum; mirties bausmė ad s. publice damnari N; sumere s. de aliquo nubausti mirties bausme; †s. capitale; supplicio aliquem afficere; progredi ad ultimum s. nusižudymas; trop. kankinimas, kančia *heu dira meorum supplicia; satis supplicii tulisse; summo cruciatu supplicioque periit; s. solvere, †persolvere; *dira tegens supplicia žaizdos dėl luošumo.
  • Kuzavinis 2007
    • supplici|um, ī n [supplico]
      1. nuolankùs prãšymas; lēgātōs cum ~īs mittere S sių̃sti pãsiuntinius sù prãšymais;
      2. meldìmas, maldà; ~a muliebria S móterų mal̃dos;
      3. aukà, aukójimas; ~īs deōs placāre L aukomìs dievùs pérmaldauti;
      4. atgailà, atmokà, satisfãkcija; ~um dare Pl atpir̃kti sàvo kal̃tę;
      5. bausmė̃ (exsiliī CTh); mirtiẽs bausmė̃ (ultimum Dig); ~ō aliquem afficere Cs nubaũsti ką̃; ~um dare alicuī Pl, Te, N bū́ti kienõ nubaustám; sūmere ~um dē aliquō T nubaũsti ką̃ mirtiẽs bausmè;
      6. prk.
      1) kankìnimas, kančià; dīra meōrum ~a O baĩsios manų̃jų kañčios;
      2) luošùmas; ~ō afficere aliquem CR sulúošinti ką̃