Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • corōn|a, ae f
  • Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Aſſiſtentia. Aſ[ſ]iſtẽtes, corona, turba circumfuſa. Daugibe aplink ſtowinti, pułkas.
    • Gzemſy, Coronæ, opus coronarium, quo parietes præcinguntur. Karunos muro, periuoſtuwes, iuoſtos muro.
    • Koło, figurá okrągła. Circulus, orbis, circus, corona, ambitus rotundus. Skritulis widuy tuśćias.
    • Koło iáſne w około miesiącá. etc. Halo, corona, circulus circa ſidera. Dignas.
    • Liſtwá do śćiany przybita, Pluteus, corona & coronis. łyntina.
    • Obrąbienie, Corona, labrum. Apkirtimas.
    • Wieniec z źioł, Sertũ, corona, Waynikas.
  • Jokantas 1936
    • corōna, ae f [κορώνη]
      1) vainikas, kaipo pagražinimo arba pažymėjimo ženklas c. civica, muralis, castrensis, navalis, obsidionalis, honoris; sub coronā vendere parduoti belaisvius vergais (jie būdavo, tarsi aukojamieji gyvuliai, vainikuojami), sub coronā venire L.
      2) trop. kas panašu į vainiką:
      a) mūro karnizas angusta muri c. erat.
      b) žmonių susirinkimas, klausytojų ratelis armatorum; maximā coronā causam dicere; *vulgi stante coronā.
      c) apsiautimo linija urbem coronā cingere apsiausti miestą ratu; ginantis nuo apsiautusio priešo: vallum coronā defendere.
      d) Ariadnos Vainikas, žvaigždynas šiaurinėje dangaus pusėje.
  • Kuzavinis 2007
    • corōn|a, ae f [gr.]
      1. vainìkas (laurea C; quercea T); apdovanójimo vainìkas (castrēnsis, cīvica, mūrālis, nāvālis, obsidiōnālis, honōris Pl, C, AG etc.); ~am nectere alicuī H nupìnti kám vainìką; išgársinti ką̃; sub ~ā vendere Cs pardúoti (belaisvius) į̃ vergìją (jie būdavo, tarsi aukojamieji gyvuliai, vainikuojami); ◊ ~a perennī fronde Lu nevýstančių lãpų vainìkas, t. y. nemirtìnga poèto šlovė̃;
      2. prk. (kas panašu į vainiką)
      1) archit. karnìzas, stogẽlis Vi;
      2) kar. brùstveras, parapètas (mūrī CR);
      3) grandìnė (montium PM);
      4) žmonių̃ susirinkìmas, klausýtojų būrẽlis C;
      5) miẽstą sùpantis įtvìrtinimų žíedas; urbem ~ā cingere (circumdāre) Cs apsùpti miẽstą įtvìrtinimų žíedu;
      6) miẽstą apsùpusi kariúomenė; urbem ~ā capere Cs sù kariúomenės pagálba paim̃ti (àpgultą) miẽstą;
      7) į́gula, gìnanti àpsuptą miẽstą L