- Sīpontīnus
- Sīpontum
- Sipylus
- sīquandō
- sīquidem
- sīremps
- sīrempse
- Sīrēn
- Sīrius 1
- Sīrius 2
- Sirmio
- Sirmium
- sirpe
- sirpicus
- sīrus
- sīs
- Sisapo
- Sīsenna
- siser
- sisto
- sīstrum
- sisymbrium
- Sīsyphidēs
- Sīsyphius
- Sīsyphus
- sitella
- Sīthōn
- Sīthoniī
- Sīthonis
- Sīthonius
- sitīculōsus
- sitiēns
- sitienter
- sitio
- sitis
- sitītor
- Sitonēs
- sittybae
- sittybos
- situātus
- situla
- situlārius
- situlus
- situs 1
- situs 2
- situs 3
- situs 4
- sium
- sīve
- sīvī
- << >>
- Sīsyph|us (~os), ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (graikiška taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
Sīsyphus, ī m [Σίσυφος] Eolo sūnus, Korinto karalius, didelis piktadarys; Tezejaus nukautas turėjo požemio pasaulyje nuolatos risti į kalną didžiulį akmenį, kurs ir vėl nusirisdavo į pakalnę; iš čia Sīsyphius 3 Sizifo *sanguine Sisyphio cretus = Ulixes, kurs buvęs S. sūnus, todėl Sīsyphidēs, ae m S. sūnus, Uliksas.
- Kuzavinis 2007
- Sīsyph|us (~os), ī m Sizìfas (Sisìfas), Eolo ir Enaretės sūnus, Korinto įkūrėjas ir karalius, didelis piktadarys; po mirties pasmerktas požemio karalystėje amžinai risti į kalną didžiulį akmenį, O, H etc.