Thesaurus Latino-Lituanicus

a) eteris, aukštutinė oro dalis, kur žvaigždės spingso ir gyvena dievai, dangaus oras hunc (aëra) amplectitur immensus aether, qui constat ex altissimis ignibus; *Juno classem ex aethere prospexit; in aethere astra volvuntur; *liquidus.

b) trop.

α) dangus famā super aethera notus; *quos evexit ad aethera virtus iki dievų.

β) žemės pasaulis (prieš. požemio pasaulis) *mortui vellent aethere in alto pauperiem pati.

c) personific. Erebo ir Nakties sūnus, Celiaus tėvas, stoikų paskelbtas aukščiausiuoju dievu Stoicis aether videtur summus deus, mente praeditus; Jovem patre Aethere natum esse ferunt.

1. èteris, viršutìnis atmosfèros slúoksnis, kòsminė erdvė̃ Lu;

2. poet. óras V; dangùs O