- cōnfīdo
- cōnfīgo
- cōnfigūrātio
- cōnfigūro
- cōnfindo
- cōnfīne
- cōnfingo
- cōnfīnis 1
- cōnfīnis 2
- cōnfīnium
- cōnfīnxī
- cōnfīo
- cōnfīrmātē
- cōnfīrmātio
- cōnfīrmātīvē
- cōnfīrmātīvus
- cōnfīrmātor
- cōnfīrmātrīx
- cōnfīrmātus
- cōnfīrmitās
- cōnfīrmo
- cōnfīrmor
- cōnfiscātio
- cōnfisco
- cōnfīsio
- cōnfīsus
- cōnfiteor
- cōnfīxī
- cōnfīxilis
- cōnfīxio
- cōnfīxus
- cōnflagrātio
- cōnflagro
- cōnflātūra
- cōnflīctātio
- cōnflīctio
- cōnflīcto
- cōnflīctor
- cōnflīctus
- cōnflīgo
- cōnflo
- cōnfluēns
- Cōnfluentēs
- cōnfluo
- cōnfluvium
- cōnflūxī
- cōnfodio
- cōnfoederātio
- cōnfoedero
- cōnfoedo
- >>
- cōnfōrmāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Jokantas 1936
cōnfōrmātio, ōnis f [conformo] išvaizda, pavidalas, povyza, paveikslas, sudėjimas lineamentorum; oris et corporis; trop. verborum tvarka; vocis teisinga intonacija; omnium officiorum; c. animi arba ties. c. įvaizdis, sąvoka; c. sententiae kalbėjimas figūromis; in sententiarum ornamentis et conformationibus.
- Kuzavinis 2007
- cōnfōrmāti|o, ōnis f [cōnfōrmo] 1. sudãrymas, suformãvimas; ìšvaizda, pavìdalas (ōris et corporis C);2. prk. formãvimas; tvarkà; sándara; ~o vōcis C bal̃so formãvimas; ~o verbōrum C žõdžių tvarkà;3. vaizdinỹs; są́voka (animī C);4. ret. kalbõs figūrà C; įãsmeninimas, prozopopė́ja rhH
- cōnfōrmāti|o, ōnis f [cōnfōrmo]
