- interitus
- interjungo
- interius
- interlābor
- interlego
- interlino
- interlocūtio
- interloquor
- interlūceo
- interlūco
- interluī
- interlūnis
- interlūnium
- interluo
- interlūxī
- intermedius
- intermēnstruum
- intermēnstruus
- intermeo
- interminābilis
- interminātus 1
- interminātus 2
- interminor
- intermisceo
- intermīsī
- intermissio
- intermissus 1
- intermissus 2
- intermitto
- intermixtus
- intermorior
- intermortuus
- intermundia
- intermūrālis
- interna
- internātus
- internecio
- internecīvus
- interneco
- internecto
- interniteo
- internōdium
- internōsco
- internūntia
- internūntio
- internūntius
- internus
- intero
- interpellātio
- interpellātor
- << >>
- intermissi|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Przeſtanek, poprzeſtánie, Ceſſatio, intermiſſio. palowimas.
-
- Jokantas 1936
- intermissio, ōnis f [intermitto] liovimasis, sustojimas, pertrauka officii; epistularum susirašinėjimo; eloquentiae dingimas.
- Kuzavinis 2007
- intermissi|o, ōnis f [intermitto] 1. liovìmasis; nutraukìmas, pértraukimas; ~o epistolārum C susirašinė́jimo nutraukìmas;2. pértrauka; sine ūllā temporis ~ōne C bè jokiõs pértraukos;3. núosmukis (ēloquentiae C)
- intermissi|o, ōnis f [intermitto]