obdūco

obdūc|o, ere; dūxī, ductum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: obductus; obdūxī

Sirvydas 1642
- Oblewam co ołowem, woſkiem, etc. Liquido obduco. Apłeiu aławu, waſzku, etc.
- Obmarzł, Gelu obducor. Apſzułu.
- Obwodzę co, kogo. Obduco, circumduco. Apwedu ku.
- Odbolałem, odbolało mi co. Obduco callum, dedolui. Atmiſopeio kas.
- odrętwieć, tranſl: Obdureſco, callum obduco, duritiem induo. Sukieſtu, pr[æt]: ſukietau.
- zápieka ſię, zápiekła ſię rána. Cruſta obducitur, cruſtam ducit vulnus. Aźudźiuwo paźieyzda.
- záraſtá ráná wćiele, Obducitur cicatrix. aźuauga paźieyźda.
- zárdzewiam, Obduco rubiginem, rubigino, aźurudu.
- záſępić ſię, Contrahere frontem, obducere vultum. Suſiraukt.
- záſłaniam co czym, Obduco, obtego, obtendo, aźudingiu, aźutieſiu.
- zátwárdzam co, Duro, induro, callum obduco.

Daukantas 1838
- Obduco, is, duxi, ductum, cere, apwedù. Nubes coelo, apsikniaukę.

Jokantas 1936
- ob-dūco, dūxī, ductum 3
  1) nuvesti prieš ką exercitum ad oppidum P; Curium iškelti kandidatūrą prieš kitus; trop. posterum diem pridėti.
  
  2)
  
  a) išvesti prieš fossam ab utroque latere collis; vallum viis; †obductae caelo nubes kurie aptraukia dangų; trop. callum dolori atbukinti jautrumą; tenebras rebus užtemdyti.
  
  b) uždengti, aptraukti, apsupti trunci obducuntur libro aut cortice; *frontem suraukti; ptc. obductus 3: frons apsiniaukęs veidas; cicatrix užsitraukęs šašu; luctus annis obductus užgydytas.
  
  3) įtraukti, įsiurbti, išgerti venenum ut sitiens.

Kuzavinis 2007
- obdūc|o, ere; dūxī, ductum vt [ob + dūco]
  1. vèsti (prieš ką); atvèsti (exercitum ad oppidum Pl);
  
  2. prk. pridė́ti (posterum diem C);
  
  3. išvèsti, nutiẽsti, padarýti (fossam Cs);
  
  4. uždeñgti, apdeñgti, aptráukti, apsùpti (aliquā rē V); pass. ~ī apáugti (cortice C);
  
  5. užsklę̃sti, užstùmti (seram P); uždarýti (forēs Se); oculōs ~ere Pt užmérkti akìs;
  
  6. prk. prislopìnti, aprámdyti (dolōrem V); ~ere tenebrās alicuī reī C užtémdyti ką; ~ere callum dolōrī C atbùkinti jautrùmą;
  
  7. suraũkti; ~ere frontem H suraũkti kãktą;
  
  8. įtráukti, įsiur̃bti; išgérti (venēnum C)