onero

oner|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BBA (3)

Sirvydas 1642
- Biję pięśćią. Pugnis aliquem conſcindo, onero, obtundo, pugnos alicui impingo. Kumśćiu muſzu.
- Láduię nawę. Saburro, onero nauem, conijcio aliqua in nauem. Prikrauiu, pridemi eldiju.
- Lźę, kogo, łáię ſromotnie, ſzkálnię, Contumelia aliquem onero, inſequor, vexo, noto, dedecoro, lacero. Koloiu, iźgiedinu, giedu darau kam, łoioiu, ~~ſarmariju~~ [ſarmatiju], peykiu.
- Obćiąźam kogo. Onero aliquẽ, grauo, aggrauo, deprimo. Apſunkinu ku, ſłoginu ku.
- preladowáć, Nauem nimium onerare. perkraut.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- onero 1 [onus]
  1) prikrauti, apkrauti, pridėti naves, iumenta S; *mensas dapibus; *manum iaculis apginkluoti; ventrem onerare S apsunkinti vidurius; onerari epulis S; *dona Cereris canistris (dat.); *vina cadis pripilti.
  
  2) trop.
  
  a) apipilti, apiberti aliquem honoribus, promissis, laudibus L; iudicem argumentis.
  
  b) apsunkinti, varginti, įkyrėti *onerant verba aures; *oneravit aethera votis; *aliquem dictis, mendaciis.
  
  c) pabloginti †filia patris onerat pericula padidina; invidiam L, †dolorem.

Kuzavinis 2007
- oner|o, āre, āvī, ātum vt [onus]
  1. prikráuti, apkráuti, pridė́ti; ~āre nāvem Cs pakráuti laĩvą; ~āre mēnsās dapibus V apkráuti stalùs val̃giais;
  
  2. apsuñkinti, pérkrauti; ~āre sē arba pass. ~ārī cibō CR, S per̃ daũg válgyti;
  
  3. prk.
  
  1) apipìlti, apiber̃ti; ~āre prōmissīs S, L apipìlti pažadaĩs; ~āre laudibus L apipìlti pagyrìmais;
  
  2) apsuñkinti, (pri)slė̃gti, várginti, įkyrė́ti; ~āre aurēs alicūjus Pl várginti kienõ ausìs; ~āre aliquem vōtīs V įkyrė́ti kám pažadaĩs; ~āre injūriā Te labaĩ įžeĩsti; quī ~ātī estis Vlg kuriẽ ẽsate prislėgtì;
  
  3) padìdinti, sustìprinti, pablõginti; ~āre perīculum T padìdinti pavõjų; ~āre cūrās T padìdinti rū̃pesčius