persōna

persōn|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Máſzkárá, lárwá, Perſona, larua. Lićina.
- Oſoba, Perſona, Perſuna.
- Rozgośćić ſię, Deponere hoſpitem, exuere perſonam hoſpitis, Apſiſwetint.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- persōna, ae f
  1) vaidintojo kaukė ex persona ardent oculi histrionis.
  
  2) trop.
  
  a) rolė vaidinime in persona parasiti imitari aliquem; trop. rolė gyvenime: p. imponere alicui, gerere, tenere; p. alienam ferre L turėti nenatūralią rolę.
  
  b) asmenybė, asmuo †regis, summorum virorum; de Catonis persona plura dicere; ut personarum dignitates ferunt; alicuius persona populo iam nota, obscura.

Kuzavinis 2007
- persōn|a, ae f
  1. (teatro) káukė (tragica Ph; cōmica Q); ◊ ēripitur ~a, manet rēs Lu káukė nuplėšiamà, bèt esmė̃ liẽka;
  
  2. prk.
  
  1) (aktoriaus) vaidmuõ (dē mīmō Te);
  
  2) vaidmuõ, padėtìs, reikšmė̃ (philosophī C); alicūjus ~am ferre L (tenēre, sustinēre, gerere C) vaidìnti kienõ vaĩdmenį;
  
  3) asmenýbė, asmuõ, indivìdas; dē alicūjus ~ā aliquid dīcere C kaĩ ką̃ pasakýti apiẽ kienõ asmenýbę; ◊ ~a nōn grāta vėl. nepageidáujamas asmuõ;
  
  3. gram. asmuõ; prīma ~a verbī Q veiksmãžodžio pìrmas asmuõ