- prīncipiō
- prīncipium
- prīncipor
- prīnus
- prior
- priōrātus
- priōrēs
- priorsum
- priorsus
- prīscē
- prīscus
- prisma
- prista
- prīstinus 1
- pristīnus 2
- pristis
- prius 1
- prius 2
- priusquam
- prīvantia 1
- prīvantia 2
- prīvātim
- prīvātio
- prīvātīvus
- prīvātum
- prīvātus 1
- prīvātus 2
- Prīvernās 1
- Prīvernās 2
- Prīvernātēs
- Prīvernum
- prīvīgna
- prīvīgnus
- prīvilēgiārius
- prīvilēgiātus
- prīvilēgium
- prīvo
- prīvus
- prō 1
- prō 2
- prō quaestōre
- prō-
- proāgorus
- proauctor
- proavia
- proavītus
- proavus
- proba
- probābilis
- probābilitās
- << >>
- prīvāt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
prīvātus 3 [ptc. iš privo]
1) pavieniam asmeniui priklausąs, asmeninis, privatinis domus, agri; res privatiniai reikalai arba privatinis turtas; iniuriae, inimicitiae; homines atskiri asmens; vita p. et quieta; imperator P ne tarnyboje.2) paprastas, prastas homo, *carmina, spectacula; subst. prīvātus, ī m privatinis asmuo; prīvātum, ī n kas yra nuosava, asmeninė, privatinė nuosavybė in privato L ne viešai, namie; ex p. tributa conferre L iš privatinio turto; *publica privatis secernere; — prīvātim adv. kaipo privatinis asmuo, privatiniuose reikaluose, savo asmeniui, privatiškai amicitiam publice privatimque petere; privatim plus posse quam magistratus; p. mandare alicui aliquid; maximo p. periculo su didžiausiu sau pavojum; taip pat: namie p. se tenere L.
- Kuzavinis 2007
- prīvāt|um, ī n [1. prīvātus] asmenìnis tur̃tas, asmenìnė nuosavýbė; ex ~ō trībūta cōnferre L ìš asmenìnio tur̃to dúoti duõklę; in ~ō L neviešaĩ, namiẽ; pūblica ~īs sēcernere H valstýbinę nuosavýbę skìrti nuõ asmenìnės nuosavýbės