proprius 3 1) savas, nuosavas bona, praedia, vires
L; calamitatem aut propriam suam aut temporum queri;
subst. n nuosavybė amittit merito proprium, qui alienum appetit
Ph.
2)
a) pavienį asmenį ar daiktą liečiąs:
asmeniškas, ypatingas factum proprium est Thrasybuli
N asmeninis T-lo nuopelnas; praesidium proprium pabulatoribus;
†offensus urbi p. irā turėjo asmeninį pyktį prieš; apie žodžius ir išsireiškimus:
ypatingas, savotiškas, specialis verbum, nomen, vocabulum; res ut omnes suis certis ac p. vocabulis nominarentur.
b) charakteringas, kam nors
savas non proprium senectutis vitium; fuit p. populi Romani su
acc. c. inf. charakteringas bruožas; proprium et verum nomen nostri mali.
c) patenkąs, pastovus, tikras parva munera diutina, locupletia non propria esse consueverunt
N; ne quis civis propriam aut suam rem ullam queat dicere žiūrėti kaipo į pastovų arba paties nuosavybę;
*aliquid proprium alicui facere; munitiones propriam expeditamque Caesaris victoriam interpellaverunt; —
a) kiekvienas sau mavultis promiscue toto campo quam p. parva parte frui.
b) asmeniškai, indvidualiai proprie communia dicere bendrus dalykus individualizuoti; id est p. tuum.
c) ypatingai, specialiai neque ullus ordo proprie neque Italia cuncta.
d) apie kalbos išsireiškimą: tikrąja prasme honestum quod p. dicitur.