- sacellum
- sacer
- sacerdōs
- sacerdōtālis
- sacerdōtium
- sacerdōtula
- sācōma
- sacrāmentum
- Sacrānī
- Sacrānus
- sacrārium
- sacrātus
- sacrēs
- sacricola
- sacrifer
- sacrificālis
- sacrificātio
- sacrificātor
- sacrificiālis
- sacrificium
- sacrifico
- sacrificulus
- sacrificus
- sacrilegē
- sacrilegium
- sacrilegus 1
- sacrilegus 2
- sacro
- sacrōsānctus
- sacrum
- saeclum
- saeculāris
- saeculāritās
- saeculum
- saepe
- saepenumerō
- saepēs
- saepicula
- saepiculē
- saepīmentum
- Saepīnum
- saepio
- saepis
- saepissimus
- saepius
- saepsī
- saepta
- saeptio
- saeptum
- saeptus
- << >>
- sacrilegi|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: ABBBB (5)
- Sirvydas 1642
-
Swiętokradzſtwo. Sacrilegium, Szwyntu dayktu wagiſte.
-
- Jokantas 1936
- sacrilegium, iī n [sacrilegus] a) šventvagystė sacrilegium prohibere L; trop. fur onustus sacrilegio Ph su pagrobtais šventovės daiktais.b) trop. tikybos įžeidimas, šventos vietos ar daikto prižagimas Alcibiades sacrilegii damnatus N.
- Kuzavinis 2007
- sacrilegi|um, ī n [1. sacrilegus] 1. šventvagỹstė L, Q, Ju;2. šventỹklos apiplėšìmas; šventenýbių išniẽkinimas N, Sen;3. prk. (pa)vogtì šventì daiktaĩ Ph
- sacrilegi|um, ī n [1. sacrilegus]