sordēs

sord|ēs, is f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LL (2)

Sirvydas 1642
- Gnoy. Fimus, ſordes, ſtercus. Meſzłas, truſzos.
- odmywam co, Eluo maculam, aboleo ſordes, &c. Numazgoiu.
- omywam, Eluo ſordes, abluo aliquid. Numazgoiu.
- Oſowiałość, Coriago, morbus ex frigore, fame, ſordibus. Abbłuſimas.
- plugáſtwo, Sordes, f. ſpurcities, immundities, impuritas, purgamentum. Biauribe.
- ſmieci, Quiſquiliæ, ſordes pauimenti. śiukſzłes, iźſzławas.
- záplugáwić co, Inficere ſordibus, opplere. Aźubiaurint.
- źminda, Sordes, illiberalitas. śikſztumas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sordēs, is f, dažn. pl. (gen. pl. sordērum P)
  1)
  
  a) purvas, nešvarumas sordes aurium; *sine sordibus ungues; *tecti obsoleti s.
  
  b) gedulo drabužiai lugubres; sordes reorum L; †sordes suscipere uždėti.
  
  2) trop.
  
  a) gedulas iacēre in lacrimis et sordibus.
  
  b) concr. išmata apud sordem urbis et faecem.
  
  c) nešvarus godumas, šykštumas in re familiari.
  
  d) prastumas, niekingumas, žemumas hominis, fortunae et vitae; †sordes et obscuritas; tenebrae et sordes; iudicum (kai galima papirkti); sordes suas eluere nuplauti savo žemumą.

Kuzavinis 2007
- sord|ēs, is f
  1. pur̃vas, nešvarùmas; sine ~ibus unguēs H nagaĩ bè júodymo; ~ēs aurium C ausų̃ sierà;
  
  2. nešvãrūs drabùžiai (patris Ju); gẽdulo drabùžiai; ~ēs suscipere T apsivil̃kti gẽdulo drabužiùs;
  
  3. prk.
  
  1) gẽdulas; jacēre in lacrimīs et ~ibus C gedė́ti ir̃ raudóti;
  
  2) (visuomenės) ãtmatos, pãdugnės; ~ēs urbis C miẽsto pãdugnės, válkatos;
  
  3) niekingùmas, menkùmas (hominis C; verbōrum T);
  
  4) godùmas, šykštùmas (in rē familiārī C)